Gegužės 15-ąją paminėkime Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną

Pulgis Lumbis ir Petras Jočys

1920 metų gegužės 15 dieną Kauno miesto teatro salėje įvyko pirmas Steigiamojo Seimo posėdis, kuriame dalyvavo 104 iš 112 išrinktų parlamentarų.

Mums ši data įsimintina tuo, kad į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkti mažiausiai du politikai, susiję su Širvintų kraštu. Vienas jų – iš Kiauklių parapijos Jusiškio viensėdžio kilęs Petras Jočys, gimęs 1894 metais.

Tiesa, į Steigiamąjį Seimą Petras Jočys buvo išrinktas ne VI (Utenos) rinkimų apygardoje, kuriai priklausė ir tuometinės Ukmergės apskrities valsčiai (tarp jų – Širvintų, Gelvonų, Musninkų), o V (Panevėžio) rinkimų apygardoje.

Į Steigiamąjį Seimą taip pat buvo išrinktas ir Utenos apskrityje gimęs Pulgis Lumbis.

Rinkimuose į Steigiamąjį Seimą, kaip rodo laikraštyje „Laisvė“ prieš rinkimus paskelbtas sąrašas, Pulgis Lumbis balotiravosi Kauno apygardoje. Lietuvių krikščionių-demokratų partijos, Ūkininkų, Darbininkų, Moterų ir Pavasarininkų sąjungos sąraše jis buvo įrašytas penktuoju ir pristatytas kaip 28 metų karininkas iš Artilerijos pulko.

Pulgis Lumbis kaip savanoris buvo gavęs valdyti Liukonių dvarą Gelvonų valsčiuje.

Kaip jau užsiminta, didžioji dalis dabartinio Širvintų krašto per rinkimus į Steigiamąjį Seimą buvo priskirta VI rinkimų apygardai, o tuomet lenkų okupuotas Vilniaus miestas, rytinė dabartinio Širvintų rajono dalis, taip pat Švenčionių kraštas buvo priskirti VII (Vilniaus) rinkimų apygardai, tačiau dėl lenkų okupacijos rinkimai neįvyko.

Dėl to, kad dalis Lietuvos buvo okupuota (ne tik Vilnius, bet ir Naugarduko, Lydos, Baltstogės, Gardino, Augustavo, Bielsko, Ašmenos ir kt. apylinkės), iš planuotų 229 Seimo narių buvo išrinkta tik 112.

VI (Utenos) apygardai priklausė Rokiškio, Ežerėnų (Zarasų), Utenos ir Ukmergės apskritys. Čia buvo renkama 16 Seimo narių (vėlesniuose rinkimuose – po 13). Ukmergės apskritis apygardoje buvo didžiausia. Prie urnų atėjo 80 950 rinkėjų (87,2 proc.).

Sudarant apygardų rinkimų apylinkes, buvo žiūrima, kad būtų nuo 3000 iki 7000 gyventojų ir kad apylinkės plotas atitiktų, jei galima, vieną valsčių.

Kalbant apie Steigiamąjį Seimą, jo rinkimų įstatyme buvo numatyta, kad Steigiamojo Seimo atstovų skaičius nustatomas toks: penkiolikai tūkstančių gyventojų turi tekti vienas atstovas. Jei panašios proporcijos laikytumės šiandien, Širvintų rajonas pats vienas galėtų rinkti savo Seimo narį.

Kaip yra rašęs „Vakarų ekspresas“, 1920 metais buvo priimtas Steigiamojo Seimo narių atlyginimo įstatymas. Juo deputatams nustatytas 2000 auksinų (ostmarkių) siekiantis mėnesinis atlygis, kai eilinis kareivis per mėnesį gaudavo 120 auksinų, jaunesnysis karininkas – 800 auksinų. 1921 metų viduryje 100 auksinų sudarė vieną amerikietišką dolerį, taigi Seimo nariai uždirbo maždaug 20 JAV dolerių per mėnesį.

Patys Steigiamojo Seimo rinkimai šiandien atrodytų keisti. Per rinkimus buvo leista balsuoti Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 21 metų amžiaus, tuo tarpu Lietuvos kariuomenės kariams buvo leista balsuoti nuo 17 metų amžiaus. Iš pradžių buvo nuspręsta, kad kariai apskritai nebalsuoja, bet persigalvota po 1920 metų vasario 22-23 dienomis Aukštojoje Panemunėje įvykusio maišto.

Politinės partijos ir piliečių grupės („kuopos“) privalėjo įteikti apygardų komisijoms kandidatų sąrašus, pasirašytus ne mažiau kaip 50-ies apygardos rinkėjų. Tas pats kandidatas galėjo būti įrašytas keliose, bet ne daugiau kaip 5-iose rinkiminėse apygardose, tačiau tik vienos, tos pačios partijos sąraše. Balsuojama buvo už visą sąrašą, įrašytą balsavimo kortelėje. Rinkėjas iš anksto gaudavo tiek kortelių, kiek jo apygardoje komisija buvo patvirtinusi kandidatų sąrašų, tačiau į balsavimo urną galėjo įmesti tik vieną kortelę (kandidatų sąrašą), nieko neišbraukęs ir neprirašęs.

Steigiamasis Seimas dirbo pustrečių metų.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 13 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top