Atgal į ateitį. O gal – pirmyn į praeitį?

Dėl pasaulio dėmesį prikausčiusių įvykių Ukrainos rytuose kol kas didesnio dėmesio nesulaukė DELFI paskelbti darbo grupės, kuri rengia merų rinkimų koncepciją, metmenys. Tokia darbo grupė buvo sudaryta iš įvairių frakcijų atstovų, bet vieša paslaptis, kad jos tikslas yra parengti konservatorius tenkinantį projektą.

Dar sausį Seimas pritarė Konstitucijos pataisai dėl tiesioginių merų rinkimų, laukia antroji priėmimo procedūra. Ar ji bus priimta, didelis klausimas, nes koncepcijoje nupiešti merai nėra tokie, prie kokių jau įpratome nuo 2015-ųjų, kai pirmąkart buvo surengti tiesioginiai merų rinkimai.

Jei dėl to, kad reikia riboti merų kadencijų skaičių, dauguma sutinka, tai ginčus jau kelia numatoma nauja pareigybė – tarybos pirmininkas. Stasio Šedbaro koncepcijoje siūloma, kad tarybos posėdžiams pirmininkautų nebe meras, o iš tarybos narių renkamas tarybos pirmininkas. „Ne tik meras, bet ir vicemerai nebūtų tarybos nariai, o mero pavaduotojai būtų skiriami tarybos pritarimu. Tarybos pirmininkas neturėtų antrojo balso teisės – tai yra, jei balsai pasidalytų po lygiai, būtų laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Tarybos posėdžių darbotvarkes, suderinęs su meru, taip pat sudarytų tarybos pirmininkas, o meras galėtų nebent šaukti neeilinį tarybos posėdį su savo paties sudaryta darbotvarke,“ – Šedbaro koncepciją pristato DELFI.

Meras taip pat turėtų teisę papildyti bet kurio tarybos posėdžio darbotvarkę kokiu nors jam svarbiu klausimu. Koncepcijoje numatyta, kad taryboje galėtų atsirasti opozicijos lyderis. Meras savo ruožtu pirmininkautų savivaldybės kolegijai, kuriai galėtų priklausyti vicemerai, administracijos direktorius, tarybos pirmininkas su pavaduotojais, opozicijos lyderis, komitetų pirmininkai, o galbūt – ir tarybos frakcijų seniūnai. Kolegija svarstytų „svarbiausius savivaldos klausimus“, turėtų galią į artimiausią tarybos posėdį privalomai įrašyti bet kokį klausimą. Numatyta, kad meras galėtų turėti veto teisę bet kuriam tarybos sprendimui, tiesa, jei taryba pakartotinai priimtų tokį pat sprendimą, jo vetuoti antrą kartą nebebūtų galima.

Anot Stasio Šedbaro, merai nebegalės būti tarybos nariais pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tad meras ir taryba bet kokiu atveju taps atskiromis institucijomis.

Lietuvos savivaldybių asociacija laikosi nuomonės, kad įteisinus tiesioginius merų rinkimus, savivaldos modelis turėtų likti kuo labiau artimas dabartiniam. Asociacijos vadovas M. Sinkevičius prasitarė, kad asociacija nepritaria naujų pareigūnų ir naujų politinių konstruktų atsiradimui savivaldoje, nepritaria, kad atsirastų tarybos pirmininkas ar opozicijos lyderis. Naujos pareigybės įneštų daugiau sumaišties, trinties ir konfliktų.

O juk visa tai, ką siūlo konservatorius Šedbaras, jau kažkur matyta! Būtent taip, vadovaujantis Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos 1989 metų gruodžio 7 dieną priimtu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu, buvo išrinktos 1990-1995 metų savivaldybių tarybos, taip pat ir Širvintų rajono taryba. Pirmieji laisvi ir demokratiški rinkimai po 1925 metų savivaldybių tarybų rinkimų Lietuvoje vyko 1990 metų kovo 24 dieną, o pakartotinis balsavimas (II turas) – balandžio 7-ąją.

Tai šiandien į rajono tarybą renkamas 21 asmuo, o tada buvo renkami net 45. Iki pirmosios sesijos spėta išrinkti 39. Kai kuriose rajono apygardose rinkimai neįvyko, jie buvo rengiami tų metų gegužę ir birželį, kai jau buvo suformuota vietos valdžios struktūra.

Taigi, pirmojoje sesijoje išrinktieji deputatai sutarė, kad aukščiausio valdžios atstovo rajone – tarybos pirmininko – pareigybė bus neetatinė, o į šį postą Jauniūnų kolūkio pirmininko Zenono Mikolajūno buvo pasiūlyta vienintelė kandidatūra – Agropramoninio banko Širvintų skyriaus valdytojo Petro Misikonio. Pagal sovietinę praktiką jis buvo išrinktas vienbalsiai.

Pirmojoje taryboje bene svarbiausia pasirodė esanti pirmininko pavaduotojo pareigybė, kurią išrinktieji deputatai nutarė padaryti etatine. Juk suprantama: kad vadovas galėtų nedirbti, reikia algą gaunančio pavaduotojo. Sunku dabar pasakyti, ar taip sukrito kortos, greičiau viskas buvo numatyta iš anksto: pavaduotojo vieta atiteko buvusiam Lietuvos komunistų partijos Širvintų rajono antrajam sekretoriui Alfonsui Dargiui. Jis po partijos griūties buvo likęs be pragyvenimo šaltinio ir rinkėjams vienintelis buvo pristatomas kaip „laikinai nedirbantis“. Tik po pirmosios sesijos paaiškėjo, ką reiškė tas „laikinai“. Alfonsas Dargis balsavime dėl pavaduotojo pareigybės įveikė Kazį Visacką ir Vilhelmą Keliuotį.

Į rajono valdytojo (anuomet šis postas greičiau buvo tarpinis tarp dabartinių savivaldybės mero ir Administracijos direktoriaus pareigybių) buvo pasiūlyti Aloyzas Letukas ir Alvydas Griška. Balsuojant, valdytoju išrinktas buvęs Bartkuškio daržininkystės ūkio direktorius, tuo metu vieno Kaišiadorių rajono kolūkio pirmininko pavaduotojas Aloyzas Letukas, įveikęs savo oponentą, tuo metu dirbusį LKP rajono biuro antruoju sekretoriumi. Kiek Aloyzas Letukas išliko rajono senbuvių atmintyje, kokį per tuos penkerius metus paliko pėdsaką ir įdirbį, sau atsakys kiekvienas.

Pirmojoje sesijoje buvo sudarytas 13 narių prezidiumas (toks Šedbaro koncepcijoje piešiamos kolegijos atitikmuo), kuriai priklausė tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir komisijų pirmininkai.

Tai štai daugiau kaip po trijų dešimtmečių anuomet su pagyrimu tarybinės teisės studijas baigęs Stasys Šedbaras norėtų prastumti kažką panašaus į šį nepasiteisinusį modelį, kurio jau prieš kitus rinkimus buvo atsisakyta. Kaip tame Roberto Zemeckio filme, keliaujam atgal į ateitį? O gal teisingiau būtų pasakyti: pirmyn į praeitį?

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 25 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top