Raštas skirtas Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybai ir dar 8 „adresatams“, tarp kurių yra net keli europarlamentarai ir viena partija.
Sovietmečiu nebuvo viešai deklaruojama, tačiau visi žinojo – jei teisybės nerandi savo kieme, gali jos paieškoti Partijos rajono komitete. Jis tarsi buvo „apeliacinė“ visų vietos nesusipratimų sprendimo instancija. Išskirtinais atvejais dar buvo galimybė apie patirtą neteisybę sušukti Vilniuje, tačiau toks teisybės ieškojimo būdas grėsė nemažais nemalonumais, kadangi galėjo būti suprastas kaip viešai parodytas nepasitikėjimas žemesnės grandies valdžios struktūromis ir jų sprendimų pagrįstumu. Ir apskritai neduokdie kam nors būtų kilusi mintis suabejoti respublikos partinių organų kompetencija ir teisybės ieškoti Maskvoje! Taip neapgalvotai pasielgus, buvo beveik garantuota, kad prie durų sustos raudonu kryželiu pažymėtas automobilis ir medikai, iš po kurių baltų chalatų kyšos kariški batai, atsargiai pasidomės, ar pačiam viskas gerai su galva, kad štai imi ir atitrauki nuo valstybinių reikalų „didžiai gerbiamą ir visų mylimą Leonidą Iljičių“.
Kas buvo akivaizdu ir nepatariama tada, į madą grįžta šiais laikais. Tokį tiesos ieškojimą „skundimo būdu“ per rinkimus „eksploatacijai pritaikė“ dabar jau buvusieji rajono vadovai. Ne vieną žmogų tai didžiai nustebino, juo labiau kad vietos politikoje tokia praktika laikyta žemos politinės kultūros apraiška. Nesutikdama su valdančiųjų planais ar sprendimais, opozicija karštai išsakydavo savo nuomonę, kartais nerinko žodžių nurodydama ydas, balsuodavo prieš ar protesduodama nusišalindavo nuo tokių dalykų svarstymo, tačiau kokiais nors skundais STT, Premjerui ar juo labiau Prezidentei, negrasino.
Tačiau pakako įvykiams pasisukti kitaip, ir valdžios užtupai savyje atrado dešimtmečius snaudusį skundų „šraiberių“ talentą. Daugeliui rajono gyventojų tai pasirodė panašu į „karą“ smėlio dėžėje, kai verksnys dėl negauto žaislo grasina pasiskųsiąs mamai. Nors skundikų rypavimai dėl mums žinomų priežasčių tada buvo išgirsti, jų pergalė buvo trumpalaikė – rinkėjai tokio politikuotojų vaikiškumo neatleido ir pakartotiniuose tarybos nario-mero rinkimuose skundų autorius ir iniciatorius tiesiog nuspyrė nuo politinės scenos.
Sako, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Šiuo atveju nutiko kitaip – pamoka praėjo veltui. Nespėjo mere išrinkta Živilė Pinskuvienė duoti priesaikos, o jos adresu jau buvo sukurptas naujas skundas. Šįkart – „dėl politizuoto Širvintų rajono kultūros sistemos ir savivaldybės Kultūros centro situacijos sprendimo“. 16 puslapių skundas, kurį pasirašė buvusios Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės bendražygė – Kultūros centro ir jo filialų profesinės sąjungos pirmininkė Asta Amankavičienė ir dar 35 „darbuotojai“ (bent kelios pasirašiusiųjų pavardės leidžia įtarti šiuos asmenis neturint nieko bendro su Kultūros centru ir jo filialais), buvo adresuotas Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybai ir dar 8 „adresatams“, tarp kurių yra net keli europarlamentarai ir viena partija. Reikia manyti, skundas neatsitiktinai sutapo su praėjusio šeštadienio rytą transliuotu Lietuvos radijo reportažu „Apie Širvintų kultūros sistemos politizavimą“, kuriame dalis ankstesnės valdžios pateptųjų verkšleno dėl kojų dar nespėjusio sušilti Kultūros centro vadovo Eriko Druskino galimo atleidimo iš darbo.
Nesigilinsime į skundo esmę ir peripetijas, nediskutuosime, ar mėnesio su trupučiu pakako atsiskleisti naujo vadovo kompetencijai, tik pasakysime, kad Damoklo kardas virš Eriko Druskino galvos pakibo po to, kai jis visą savaitę nepasirodė darbe. Apskritai ši „politinė deklaracija“, kurioje didžiąją dalį užima ankstesnių Eriko Druskino nuopelnų sąrašas, vieniems gali pasirodyti panaši į gandų kratinį, kitiems – į prielaidų rinkinį, tretiems – į dar vieną bandymą įkąsti dėl patirto pralaimėjimo per rinkimus. Tačiau viena galima pasakyti tikrai – skundo atsiradimo aplinkybės perša mintį, kad politizuotu reikėtų laikyti kaip tik ne vadovo atleidimą, o bandymą jį užtarti. Užuot vėl šalį stebinus naujais skundais ir grasinimais „pasiskųsti mamai“, vertėjo prisiminti, kad mūsų šalyje darbo santykius ir su jais susijusią tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o teisingumą Lietuvos Respublikoje įtvirtina ne aukštų politikų įsikišimas (tai oficialiai vadinama politiniu spaudimu), o Teismas. Gal pagaliau pabandykime teisingumą pasiekti įstatymų garantuojamomis, o ne politinio šantažo priemonėmis?
Gintaras Bielskis
Darbo vietoje dargi dirbti reikia.
Nereikia gasdinti su reorganizacija, gal tamsta sneki, o net nezinai ka ji reiskia?….Zmogaus is darbo vietos taip lengvai nepasalins per ja. Eikit geriau i baznycia ir pasimelskit uz tai, kad tokias kvailas mintis galvoj nesiojat. Lazda, kaip zinia, su dviem galais…
Kai zmones neturi ko veikti, tai jie raso skundus. Įstaigos reorganizacija gali padeti surasti kiekvienam savo pasaukimą.
Autorius labai taikliai viską surašė.
Gal užteks taip tendencingai rašyti? Juk galima nors kažkokią nešališkumo iliuziją kurti.
Labai neprofesionalu ir neetiška.
Kuris kasdien kalba per radiją ir apie kurį be jokio saiko rašoma.
Apie kurį asmenį kalbate 🙂
Šiame leidinyje kitos nuomonės nespausdina.O rašo manau tai kas liepiama ir leidžiama. Šiaip gaila ten dirbančių, o kur dėtis? Darbo reik visiems.
Ar ne per daug dėmesio vienam asmeniui?
Koktu.
Ne žurnalistui (kurių Širvintose nėra nė vieno) pamokymus berti reikia, o „užtarėjams“.
P. Gintarui Bielskiui : citata iš puslapio „Žurnalistika kitaip“ str. „Profesiniai JAV žurnalistikos standartai“ (2012-07-31) „Nepriklausomumas yra žurnalistikos sąlyga, jos patikimumo ramstis. Dvasios ir minčių nepriklausomumas – tai principas, kuris žurnalistui yra svarbesnis už neutralumą. Nors redakciniai straipsniai ir komentarai nėra neutralūs, jie patikimi, nes pagrįsti ne palankumu kuriai nors grupei ar geidžiamu rezultatu, o teisingumu, intelektualiniu sąžiningumu ir gebėjimu informuoti. Būdami nepriklausomi, žurnalistai neturi tapti arogantiški ar elitiški, atsiskyrėliai ar nihilistai. “ Su pagarba.:)))))
jo jo ten kazkas negerai, net zmones nepatenkinti
net čia teisinasi dėl kaimo kultūros namų projekto, kažkas ne taip ten yra, olia lia …
Netgi db dar karta pasitikslinau. Viskas yra paskelbta, todel nemeluokite. Meluodami rinkimus pakartojote, tikites, kad ir cia isdegs??
Neklaidinkite zmoniu, visas skundas 16 lapu paskelbtas kr. naujien. ir nera ten jokia paslaptis, laidas irgi perklauseme, todel nieko cia naujo nera. Ir apie direk. medziagos internete pilna. Nematau cia jokios problemos del to atleid, Jeigu kiekv. skunda laikr. viesintu, tai reikia spec. skundu laikr. Nesamone.
manau, kad per daug drąsos taip reikštis kultūros moteriškėms, tuo labiau, kad neturėjo laiko pažinti ir perprasti situaciją. Profpir trumparegiškai mato, ir čia bėda, deja …
Siūlau paklausyti 2015-06-27 per Lietuvos radijo I programą transliuotos laidos „Kultūros savaitė“.
Siūlau paklausyti 2015-05-27 per Lietuvos radijo I programą transliuotos laidos „Kultūros savaitė“.
Manau, kad reikėjo leisti šiam jaunam žmogui padirbėti. Atleidimas skubotas, teisiškai abejotinas. Gaivaus, laisvamaniško mastymo, kultūriniame darbe reikia. Neturime mes tiek pasirengusių žmonių šiam darbui, o ir tie, kurie dirba, jau daug kuo nusivylė.
Įdomu kodėl ŠK taip vadinamo skundo nepublikuoja, tik adresus nurodė ir savo interpretaciją pateikė.
Kodėl teisingiausias laikraštis nesupažindina skaitytojų su laiško tekstu. Ar tik ne todėl, kad skaitytojams tai gali laikyti ne „šantažu“ kaip bando įtikinti straipsnio autorius. Siūlyčiau skaitytojams pamastyti ir kritiškai įvertinti.
Pasakyta atvirai visa tiesa, tik labai vulgariai, net geda skaityti.
ar reikėjo to viso skundo?
Žinot mielas komentatoriau , nors manau, kad čia komentatorė reiktu labai pasverti savo žodžius prieš komentuojant. Tie Jūsų žodžiai ,,neturi jokio kulturinio isilavinimo ir jokiu sugebejimu. gerai laize subine buvusiai valdziai, uztat buvo privilegijuoti yra jau įžeidžiantis. Jei manot, kad esat tokia (toks) kompententinga (as) spręsti žmonių sugebėjimus, tai drąsiai pasirašykit kas esat ir parašykit tų žmonių pavardes kas ten taip jau laižė. Nors aš tai dar tokio veiksmo kaip laižo subinę nesu mačiusi. Gal galit kokį pvz, jei jau taip gerai žinot. Manau, kad stipriai persūdėt.
kad Druskinas cia niekuo detas. tiesiog kai kurie kulturos darbuotojai paniskai bijo kad baigsis katino dienos, mat patys neturi jokio kulturinio isilavinimo ir jokiu sugebejimu. gerai laize subine buvusiai valdziai, uztat buvo privilegijuoti. Dabar neisdegs.
Kol tą alfonsą iškrapštysite. Anykščiai su palengvėjimu atsikvėpė, kai išsinešdino.
Ale kol tatai neadresavo sito skundo?
Kažkas gerai pasakė – prasidėjo raganų medžioklė, vienas į kitą žiūri…. o kas kaltas…
Nenorėkite patys vieni po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų
ar grazu kulturos darbuotojams tokius skundus kurpt?su tais parasais tai klounada 🙂
PASKUTINIŲ dešimtmečių kultūros važnyčiotoja buvo Ušackienė. Jai lygaus režisieriaus iki šiol nebuvo, nėra ir nebus. Nemokėjo (greičiau nenorėjo) anoji valdžia jos išsaugoti. O dabartiniai pirsčiojimai tik juoką arba pyktį kelia. Nereikėjo čia tų parašų, net labai nereikėjo.
A. Davidonio laikai – Širvintų rajono suklestėjimo aukso amžius. Jokia valdžiai nepasiekiami to laikotarpio rodikliai. Šio žmogaus pavarde turėtų vadintis aikštė bei stovėti paminklas prieš dabartinius savivaldybės rūmus, o pastate prie buvusių Kultūros namų (kur būta partijos komiteto) – jo vardu pavadintas muziejus
Visoje sitoje istorijoje slypi gili paslaptis.
Gal auditas, gal didesne kontrole gali ja atskleisti?
Pamatysime.
Pagal LR profesinių sąjungų įstatymą asmenys, darbdavys, jo įgaliotasis atstovas negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančių profesinių sąjungų nariu.
Įmonės profsąjunga – veika vienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, atstovauja tos įmonės darbuotojus ir turi teisę sudaryti įmonės kolektyvinę sutartį. Kadangi įmonėje veikianti profsąjunga atstovauja tik toj įmonėj dirbančius asmenis, dirbantys kitose įmonėse asmenys negali įstoti į šią profsąjungą.
imones vadovas kaip suprantu negali buti tos imones darbuotoju profsajungos narys.
geriau i darba eiti negu i profsajunga 🙂
spėjo Druskinas į profsąjungą įstoti?
Kad raso apie sovietmecius blogai. Buvo _ RAJ komas, RAJ ispolkomas ir pan. O kas dabar? AD ministracija. . Tai reiskia kad kur buvo rojus – dabar – pekla?