Rajono tarybos opozicijos nuomone, visi rajono žmonės neturėtų mokėti už nesusitvarkančius verslininkus.
Praėjusią savaitę į Savivaldybės posėdžių salę posėdžiauti buvo sušaukti tarybos nariai, kurie šį kartą svarstė šešiolika rajonui svarbiausių klausimų. Nepriimtas tik vienas: sprendimas dėl UAB „Širvintų tiekimas“ valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo.
Įmonė Savivaldybei įteikė raštą, kuriame prašoma 50 procentų sumažinti žemės nuomos mokestį. Suma sudaro beveik tris tūkstančius litų.
Savo prašymą UAB „Širvintų tiekimas“ motyvuoja tuo, kad nuo 1996 metų, kai buvo pasirašyta sutartis, įmonė kasmet mokėjo 1,5 tarifo žemės mokestį, o dabar mokestis gerokai išaugo. Šių metų pradžioje įmonė gavo Savivaldybės raštą, kuriame skelbiama, kad žemės paskirtis keičiasi iš gamybinės – komercinės ir sandėliavimo į gyvenamųjų teritorijų žemę. Tuomet dvigubai išaugo žemės vertė, o su ja ir žemės nuomos mokestis.
Įmonės direktoriaus Nikolajaus Dorofejevo teigimu, išėjus pagrindiniam patalpų nuomotojui, bendrovė tapo nepajėgi mokėti tokio dydžio mokesčius. Prie to esą prisidėjo ir sunki finansinė padėtis.
Savivaldybės pateiktame sprendimo projekte rašoma, jog iki 2009 metų įmonė mokesčius mokėjo reguliariai. Tačiau vėliau pradėjo mokėti dalimis ir, pasibaigus mokėjimo terminui, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. 2011 metais sumokėta tik dalis mokesčio, skaičiuoti ir delspinigiai.
Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
„Atleidimas nuo žemės mokesčio būtų nesąžiningas kitų žmonių atžvilgiu. Sąlygos verslui turi būti vienodos visiems. Jei atleisim šią įmonę nuo mokesčio, tuomet reiktų atleisti visas,“- opozicijos nuomonę išsakė Živilė Pinskuvienė.
Tarybos narės nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad verslininkas nėra pavyzdingas – jo valdomoje teritorijoje esą vyrauja netvarka. „Čia bet kada gali įvykti kokia nors nelaimė. Tad neužtenka atėjus pasakyti, kad „man sunku“. Kodėl visi Širvintų rajono žmonės turėtų mokėti už tokį verslininką, kuris nesusitvarko net savo teritorijos?“ – klausia Ž. Pinskuvienė.
Paaiškėjo, jog svarstant šį reikalą už finansus atsakingame komitete, taip pat buvo nuspręsta neatleisti „Širvintų tiekimo“ nuo mokesčio.
Kai kurie tarybos nariai laikėsi nuomonės, kad reikia bet kokiomis aplinkybėmis padėti verslininkams, nes kaip tik į juos ir yra kreipiamasi pagalbos organizuojant kokį nors renginį. Tokią mintį labiausiai palaikė Kęstutis Pakalnis. Iš tiesų toks palaikymas gana keistas. Juk kitų verslininkų politikas taip atkakliai, berods, niekada nepalaikė. O gal tai susiję su tuo, kad rinkimuose į Seimą K. Pakalniui ranką ištiesė N. Dorofejevo sesuo, tapdama jo atstovaujamos partijos atstove rinkimams?
Kaip sakoma, ir arklys arklio veltui nekaso?..
Pagrindinis argumentas, kurio laikėsi K. Pakalnis – verslininkai remia renginius. Tačiau … kai tarybos narė Marija Gudonienė paklausė, kokį renginį rėmė „Širvintų tiekimas“ pastaruoju metu, niekas negalėjo jai atsakyti.
Daugelio tarybos narių nuomone, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad įmonė iš tiesų yra vis dar skolinga Savivaldybei. Juk yra daugybė įmonių, kurios iki šiol tvarkingai moka mokesčius, nors ir jų finansinė situacija yra sunki.
Teigta, kad įmonei, kaip išeitis, buvo siūloma kreiptis į Registrų centrą ir išsiaiškinti viską dėl pakeistos žemės paskirties. Tuomet, galbūt, pavyktų grąžinti senąją paskirtį, tuo pačiu ir mažesnius mokesčius. Tačiau, matyt, įmonė neatsižvelgė į Savivaldybės rekomendacijas.
Apsvarsčius visas galimybes, buvo nuspręsta nepriimti siūlomo sprendimo projekto, tad UAB „Širvintų tiekimas“ teks mokėti nesumažintą žemės nuomos mokestį.
Po tarybos posėdžio Ž. Pinskuvienė teigė, kad reiktų imti pavyzdį iš Vilniaus savivaldybės. Joje patvirtinti trys žemės mokesčio dydžiai: 0,3 proc., 0,4 proc. ir 3 proc. Pastarasis mokestis skirtas būtent apleistoms, neprižiūrimoms teritorijoms. Bene dešimčia kartų didesni mokesčiai tampa ir gera prevencine veikla. Verslininkai yra priversti susitvarkyti teritorijas, antraip turės mokėti didesnius mokesčius.
Ž. Pinskuvienė įsitikinusi, kad tokia praktika būtų naudinga bei reikalinga ir Širvintose.
„Pavyzdžiui, jei į Savivaldybę kreiptųsi A. Baravykas, kurio naudojama teritorija yra rūpestingai tvarkoma, ir pasakytų, kad niekas nebeperka jo paminklų ir įmonė turi didelių finansinių sunkumų, tuomet, manau, turėtume jam padėti. Tačiau, kai verslininkas vidury miesto laiko šiukšlyną, jam pagalbos suteikti neprivalome. Jei netvarkingas verslininkas neišgali tvarkytis ir sumokėti mokesčių, gal tada tegu parduoda žemę kitam, kuris viską sutvarkytų,“ – mano Ž. Pinskuvienė.
„Širvintų krašto“ informacija