Keistas sutapimas

Ar geriau alkanam įduoti į rankas (dar geriau – iškepti ir įdėti į lėkštę) žuvį, ar meškerę jai pasigauti? Manau, dauguma tų, kurie laukia tos „duoklės“, vienbalsiai šauktų: „Žuvį! Žuvį! Ir dar gardžiai iškeptą!“ Gal ir stebėtis nereikėtų. Juk ypač pastaraisiais metais tik tokios socialinės politikos ir laikėsi valdžioje esantieji. Kas iš to išėjo, jau, panašu, dabar ir patys pamatė, bet ar ne per vėlai… 

Ūkiškai mąstantis „gaspadorius“ (o tokie ir turi būti prie valdžios vairo stojantys žmonės), į jį pagalbos besikreipiantiems varguoliams, manau, pirmiausia ieškos meškerės: kad jie patys pabandytų ką nors susižvejoti. Taip turėtų būti tvarkomasi ir valstybėje. Pensininkams – žmogaus orumo nežeminančios pensijos, darbingo amžiaus žmonėms – darbo vietos ir tokios algos, kad valstybei nereikėtų pašalpoms pinigų švaistyti, kruopų ir cukraus dalinti. Bet…

Atrodo, kad ikišiolinė šalies valdžia perdaug nė nesistengė tas simbolines meškeres dalinti. Mat varguolio dėkingumą, pasirodo, paprasčiau pelnyti davus miltų ar kruopų pakelį. Tegu ir „iš galiojimo beišeinantį“. Bet, va, matai, DAVĖ…

Keistas sutapimas, kad tie miltai, makaronai, kruopos ir cukrus – po pakelį – iš intervencinių atsargų buvo dalijami rinkimų į Seimą išvakarėse, vykstant išankstiniam balsavimui. Peršasi visokių minčių, kyla net ir įtarimų, kad gal čia kažkur ir „šuo pakastas“. Juk už gerumą paprastai tikimasi dėkingumo…

Janina S.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top