Kaip brangiai pasiskolintus pinigus naudingai perskolinti … pigiau?

Kaip Jūs reaguotumėt į žinią, kad 2009 metais „zuokininku“ tapusio Kęstučio Pakalnio vadovaujama Širvintų rajono savivaldybė tam, kad galėtų tenkinti savo būtinus poreikius ir užtikrinti įsipareigojimus, iš kažkurio komercinio banko už plėšikiškus 9 proc. metinių palūkanų pasiskolino 13 milijonų eurų. Kadangi šalį užklupusios krizės metu tiek pinigų nei reikėjo, nei buvo kur dėti, rajono valdytojai tuojau pat didesnę dalį tų pinigų perskolino už … 0,5 proc. palūkanų. 

Kam nusišypsojo laimė su „savivaldybės garantija“ gauti pigių paskolų, lai lieka fantazijų objektu.

Sakysite, taip nebuvo. Žinoma, nebuvo, nors savo laiku „Širvintų kraštas“ ne kartą rašė, kaip 2015-aisiais rajonui pradėjusi vadovauti dabartinė administracija paveldėjo 12 (DVYLIKA!) galiojančių paskolų daugiau nei 2,5 mln. eurų (kone 9 milijonus litų) sumai. Šios paskolos buvo paimtos dar tada, kai prie rajono vairo stovėjo Kęstutis Pakalnis ir jį pakeitęs Vincas Jasiukevičius. Paskutiniąsias paskolas paimti suskubta prieš pat paliekant kėdes – 2015 metų balandžio 8 dieną. Situaciją sunkina tai, kad 2010-2011 metais paimtų paskolų atidavimo terminas buvo atidėtas penkeriems metams, t.y. Savivaldybė 5-6 skolas turi grąžinti dabar. Kai kurių paskolų palūkanų norma siekė net 4,12 proc. „Šiuos penkerius metus Savivaldybė iš mokesčių mokėtojų pinigų sumokėjo palūkanų už paskolas, paimtas dar 2010-2011 metais, per 36 000 Eur, o už visas paimtas paskolas – 223 000 Eur!“, – 2016-ųjų liepą rašė „Širvintų kraštas“.

Grįžtant prie tariamo pavyzdžio, kaip Kęstutis Pakalnis skolinosi 13 milijonų eurų, norėjome, kad kiekvienas rajono gyventojas savo kailiu pajustų, ką Lietuvai reiškė paskola, kurią 2009 metais valstybės vardu už plėšikiškas palūkanas paėmė tada Lietuvos vairinėje pramogavę „konservatoriai“. Tiesiog dažnai, kalbant apie valstybės reikalus, tarsi sudaroma iliuzija, kad visos šios daromos nesąmonės yra toli nuo eilinio piliečio ir jo tiesiogiai neliečia. Tokią miglą ypač imama pūsti į akis, kai artėja kokie nors rinkimai.

O juk liečia, ir dar kaip! Per karpomas socialines išmokas, per mažinamą visų sričių finansavimą, per ubagiškas mokytojų, kultūros darbuotojų algas. Kiekviena duobė kelyje, kiekvienas neišasfaltuotas žvyrkelio kilometras – tai neapgalvotai paimta paskola, kurios grąžinimas smogia antru lazdos galu.

„Finansų genijai Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė valstybės vardu skolinosi už 9 proc. palūkanų, tuos pačius pinigus perskolino už 0,5 proc.,“ – praėjusią savaitę internete publikuojamame „Laisvame laikraštyje“ rašė Aurimas Drižius. Tas pats, kurį 2006 metais, kaip internete teigė „Rokiškiu Rabinovičiumi“ pasivadinęs publicistas, sulaikė Valstybės saugumo departamentas, o jo redaguojamo „Laisvo Laikraščio“ visas tiražas buvo konfiskuotas. „Konfiskuotame numeryje buvo rašoma apie tai, kad Vytautas Pociūnas ne šiaip sau žuvo, o taip pat – kad Artūras Paulauskas ir Vilija Blinkevičiūtė gaudavo pinigus iš įmonių, kažkaip susijusių su Olympic Casino,“ – apie tą atvejį tikina „Rokiškis Rabinovičius“.

Tačiau grįžkime į naujesnius laikus. Aurimas Drižius, kuriam praėjusią vasarą už teismo negerbimą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tiesa, atidedant jos vykdymą, rašo, jog 2009 metais Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė skolinosi žymiai daugiau nei reikėjo valstybės išlaidoms ir skoloms padengti. „Todėl iš Šveicarijos banko „Banke Suise“ pasiskolintas milijardas eurų už 9 proc. palūkanų vėliau buvo perskolintas už 0,5 proc.,“ – jau minėtą faktą tvirtina Aurimas Drižius ir priduria, kad „visa tai Andrius Kubilius vadina savo genialumu, ir žada parašyti knygą apie tai“.

Aurimo Drižiaus pastebėjimu, šių skolų atsiradimo peripetijas tyrusi Valstybės kontrolė nurodė, kad „A. Kubiliaus vyriausybė per 2009 metais iš viso pasiskolino daugiau nei 13 mlrd. litų, kai 2008 metais valstybė skolinosi tik 3 mlrd. litų. Negana to, vyriausybė pasiskolino žymiai daugiau, nei jai reikėjo, todėl tuos brangiai pasiskolintus milijardus reikėjo kažkur padėti – A.Kubilius nieko gudriau nesugalvojo, kad juos perskolinti, tačiau tik už 0,5 proc. palūkanų.

Valstybės auditoriai, anot publicisto, konstatavo, kad „skolindamasi valstybės vardu, nei vyriausybė, nei Finansų ministerija nesikonsultavo su ekspertais, be to, A.Kubiliaus vyriausybė daugumą obligacijų išleido slapta, neviešai, sutariusi su tam tikrais bankais“.

Trumpai tariant, prieš dešimtmetį Andrius Kubilius su dabar mums į prezidentę peršama Ingrida Šimonyte spjovė į Pasaulio banko siūlomą paramą kovai su krize ir plikbajoriškai „atrado“ skolinimosi mechanizmą, kuris valstybei (ir visiems jos piliečiams) kainavo bent jau kelis kartus brangiau. Šiandien šio abejotino sumanymo autoriai užsispyrusiai tikina, kad skolintis brangiau nei siūlyta buvo tiesiog genialus žingsnis, už ką vargšai neišmanėliai gal net turėtų bučiuoti jiems rankas.

Ar tik tas tariamas genialumas nesužavėjo mūsų minėtų merų, kurių valdymo eros paliktos skolos atgulė mums ant pečių?