Jeigu muzikytė tirli pirli pagelbėtų, gydytojų pagalbos neieškočiau

Turbūt nerasime žmogaus, kuriam gydytojų pagalbos per paskutiniuosius metus neprireikė. Nuolat visokio lygio specialistai primena, kad registruotis pas gydytojus reikia telefonu arba internetu, nes medikai labai užimti ir nereikia be reikalo jų trukdyti. Negirdėjau, kad kas nors juos be reikalo trukdytų. Jeigu yra reikalas, tai ir skambinu, nes internetu nemoku.

Turbūt mažai rasime gyventojų, kurie per paskutiniuosius keletą mėnesių yra matę gyvą gydytoją. Jau spėjom įprasti, kad galima „pasigydyti“ telefonu ir jokių problemų nekyla. Bet, patikėkite manimi, kyla. Pasirodo, kad registracija pas gydytoją dalyje Lietuvos gydymo įstaigų yra misija neįmanoma. Gal lengviau būtų užsirašyti audiencijai pas popiežių, nei prisiskambinti gydymo įstaigos registratūrai. Apie gydytojus net nekalbu. Ar išdrįstų kas nors skambinti asmeniškai gydytojui?

Man labai prireikė specialisto, pas kurį daug metų lankausi, pagalbos Santaros konsultacijų poliklinikoje. Iš nežinia kelinto karto pavyko surasti „veikiantį“ telefono numerį, o tada ir prasidėjo visas spektaklis, užtrukęs kelias dienas. Registratūrą pasiekti bandžiau ištisas valandas. Arba užimta, arba niekas nekelia. Po kelių dienų pavyko surasti kažkokio Santaros skambučių centro telefoną. Atsiliepusi „geležinė ledi“ privertė išklausyti ilgiausią meniu, o tada prasidėjo spektaklio antroji dalis: „spauskite vienetą“, „spauskite trejetą“, „prašome palaukti“. Ir vis muzikytė tirli pirli groja. Pagrojo 10 minučių – išjungiau, skambinu vėl – atsiliepusi ponia paaiškino, kad ne tą skaičių nuspaudžiau, ir vėl muzikytė tirli pirli groja. Ir taip be jokio galo, be jokio krašto. Daugybę kartų. Pagalbos jokios, gal tik telefono sąskaitą „užsiauginau“.

Jeigu man muzikytė tirli pirli pagelbėtų, aš gydytojo pagalbos neieškočiau. O su visokiais tobulinimais, kai pagal „geležinės ledi“ instrukciją reikia ieškotis pagalbos, sveikata neatsiras. Labai nusivyliau tokia tvarka, kai iš didelio rašto išeinama už krašto. Niekam pasiskųsti negaliu, niekas nepadės, rašau laikraščiui, gal žmonės paskaitys ir sužinos, kad medicinos pagalba šiais laikais nėra taip lengvai pasiekiama. Liūdna ir baisu. Gal reikėjo palaukti, kol vyresnioji karta išmirs, o tada kurti visokias mandras technologijas? Gal jaunimui lengviau, gal jų nervai stipresni. Bet vyresniam žmogui yra labai sunku klausytis visą dieną muzikytės tirli pirli ir nesulaukti pagalbos.

Kai kantrybė visiškai išseko, paskambinau į Ukmergės ligoninės registratūrą. Ten atsiliepusi moteris pažadėjo padėti. Laimė, kad dar turime kaimynus medikus be technologinių mandrysčių. Tikiu, kad sulauksiu pagalbos. Ačiū redakcijai, kad išklausėte.

Girdėjau, kad vyresni žmonės vargsta skambindami ne tik medikams, bet ir bankams. Toks vaizdas, kad darbas daugiau imituojamas, o iš tikrųjų veiksmo, prisidengiant koronaviruso pandemija, nėra jokio arba jis tik minimalus. Kai visur tokia „tvarka“, tai visai nenuostabu, kad žmonės nervinasi, serga, nesulaukę pagalbos, miršta.

A. K.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top
+