Ar pirdyla su ligoniu atsakys už savo žodžius?

Anądien su šeima važiavome grybauti. Iš pradžių užsukome į mano gimtųjų vietų miškus, paskui pasidairėme žmonos tėviškėje, stabtelėjome prie vieno, kito patikusio miškelio. Sustojome ir prie parduotuvių. Akys užkliuvo skelbimų lentose pamačiusi vieną, jau du dešimtmečius gerai atpažįstamą veidą, kuris plakate reklamavo kitą veikėją. Irgi matytą. Stovi vyrai, rodosi.

Kaip gi čia nutiko, kad dar neseniai viešai susipjovę veikėjai vėl stovi petys į petį, kaip du „twix-ai“, ir šypsosi, tarsi nieko nebūtų buvę?

Turbūt įsitikinę, kad žmonės neturi atminties…

Santykinai neseniai, vos prieš dvejus metus, abu jie vienas ant kito pylė paplavas, buvo pasirengę įsikibti kits kitam į gerklę. 2018 pavasarį Viktoras Uspaskich išplatino viešą laišką, kuriame pasiūlė į kitą partiją nuėjusiam Molėtų-Širvintų apygardoje išrinktam Petrui Čimbarui ten pasiimti ir žmoną. „Nes ji tinginiauja, nedirba ir dar orą gadina. Mums, atsinaujinančiai Darbo partijai, tokių tikrai nereikia. Nejaugi tau neužtenka Seimo nario atlyginimo ir pajamų iš verslo jai išlaikyti? Tokiu atveju aš asmeniškai tau kompensuosiu tuos grašius, kuriuos gauna mūsų administratoriai. Būk geras, padaryk nors vieną gerą darbą savo buvusiems partijos kolegoms,“ – šaipėsi ponas Viktoras. Į ką jo buvęs partietis Petras Čimbaras atsikirto, kad „ant sergančio žmogaus pykti negalima“ ir postringavo, jog konfliktai tarp jo ir V. Uspaskicho prasidėjo, kai Čimbaras nuo pat pradžių jam aiškino, jog partija eina klaidingu keliu ir nesutikdavo su tuomečio Darbo partijos pirmininko planais. Prisiminė, kad ponas Viktoras užsakė straipsnį vietiniame Molėtų laikraštyje, kuriame jį išvadino „pirdyla ir nevykėliu“.

Prabėgo dveji metai… Ir štai Petras lyg tas uodegą pabrukęs ciuckis nubindzeno pas šeimininką, kad šis priimtų atgal į partijos sąrašą. Žmonės mato ir kalba, kad „ko nepadarysi dėl šiltos vietelės sau, dėl darbo sūnui ir žmonelei, dėl tų grašių, kuriuos gauna partijos administratoriai rajonuose“. Gal mažai kas ir nustebtų, jei pats pasiprašytų, jog vėl jį š… apipiltų. Kad tik būtų naudos jam, sūnui, žmonai…

Gal netuščiai žmonės svarsto, juk jie dar nepasimiršo, kaip Petro Čimbaro sūnus pabandė jaukiai įsitaisyti (ar buvo bandoma jį įtaisyti) viceministro poste. Žmonės taip pat nepatikėjo, jog Seimo narys nė piršto nepridėjo, kad iš „partijos pasiimta tinginė ir oro gadintoja žmona“ įsidarbintų Petriuko komandos nare tapusios Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės padėjėja.

Ir štai, dar prieš dvejus metus, kaip žmonės sako, – viešai išsibadę špygomis ir apsidergę iki ausų, Petras su Viktoru vėl drauge. Saldūs ir susiglaudę. Vienas – jau nebe pirdyla ir nevykėlis, jo žmona – nebe tinginė ir nebe oro gadintoja, kitas – jau nebe ligonis… Tik kaip tada su tuo partijos šūkiu iš tų pačių plakatų, kad jie „atsako už savo žodžius“? Pavyzdžiui, už tuos, kuriuos vienas apie kitą tada pasakė.

Vladimiras R.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 25 d. laikraščio numeryje.