Vestuvės praėjo, buvot pasisamdę patį fainiausią vestuvių fotografą, kuris negailėdamas laužė jus nuo vienos dramatiškai romantiškos pozos ant kitos. Reikėjo biškį pakentėt, bet ko tik nepadarysi dėl gražių nuotraukų, guodėtės tyliai, kai fotografas negirdėjo. Po pirmojo šokio, atsisveikindami su fotografu dar kartą mandagiai pasiteiravot galbūt visgi, kaip nors, kad jau taip gerai sutarėt, būtų įmanoma sulaukti nuotraukų anksčiau nei jau anksčiau aptarti trys mėnesiai, kurie atrodo kaip tikra amžinybė. Fotografas mandagiai šypsojosi, žadėjo padaryti ką galės, bet taip pat, jau kiek griežtesniu balsu pridėjo, jog sutartyje neveltui numatyti tie trys mėnesiai, tad reikia nusiteikti.
Po vestuvių praėjo mėnuo, jau kelios savaitės kaip grįžot iš povestuvinės kelionės, senų seniausiai peržiūrėjot visus socialinius tinklus, kuriuose vestuvių svečiai buvo prikėlę nuotraukų iš jūsų vestuvių. Taip pat iš geriausių draugių telefonų ištraukėt visus lig vieno savo vestuvių dublius, netgi tuos kur draugės fotkinosi pačios prie gražiausio rajone rožių krūmo, nes fone šiek tiek matosi jaunosios suknelės kampas. Taip pat teko prisiminti tetulės, su kuria nebendravot aštuoniolika metų telefona, nes ji, kaip visada per giminės balius, buvo išsitraukusi savo skaitmeninę muilinę ir pleškino viską į kairę į dešinę. Naudos iš tų nuotraukų mažokai, nes tai tamsu, tai per šviesu, tai fotografavimo kampai keistoki, bet nors kažką galima rasti. Praeina dar savaitė ir iš nekantrumo rašai vestuvių fotografui su mandagiu prašymu gal netyčia būtų įmanoma gauti nors viena nedidelę nuotrauką, nes labai labai nekantru ir niežti nugarą. Fotografas atsako po trijų dienų, jog šiuo metu labai užsiėmęs ir deja, bet atsiųsti nieko negali. Pažadi po kelių savaičių. Bjaurybė tikrai užimtas, matei feisbuke kaip nardo Maldyvuose, turbūt dar už tavo pinigus, nes visą užmokestį ima iš anksto.
Praeina du mėnesiai, vestuvės seniai pasimiršo, įpuolei į darbus, projektai vienas per kitą, emailai kaip kupranugarių vilkstinė kas rytą pasirodo ir šuoliuoja per smegenų vingius. Staiga vienas emailas pasirodo iššokantis iš tos visos pilkos masės. Vestuvių fotografas! Nu pagaliau, negaliu patikėti, pagaliau gražiausios mano gyvenimo nuotraukos leis man pasijausti geriau. Atsidarai laišką, bet ten.. viena nuotrauka iš pasiruošimo, kur tu be makiažo ir dar su cigarete. Suka.
Trys mėnesiai! Data kalendoriuje apibraukta raudonai ir štai pagaliau ji atėjo. Gerai, kad sekmadienis, nereikia apsimetinėti, jog dirbti, kai iš tikrųjų lauki laiško iš fotografo. Nuo ryto spaudinėji sendreceive ir neramiai slankoji po namus. Kai jau beveik prarandi viltį kompiuterio lange spingteli naujas emailas nuo to, jau keliolika kartų prakeikto vestuvių fotografo. Rašo, jog nuotraukas jau beveik paruoštos, liko visai nedaug, kokia savaitėlė ir galės užvežti usb raktą su nuotraukomis. Liūdnai uždarai kompiuterį ir iš apytuščio butelio įsipili aperolio.
Legenda byloja, jog trijų mėnesių nuotraukų retušuotojai fotografai iš naujo visas nuotraukas perpiešinėja su guašu. Todėl tai užtrunka tiek laiko. Na, o tie vestuvių fotografai, kurie moka planuoti savo laiką ir turi daugiau atsakomybės – visuomet yra žingsiu priekyje. Ir klientai nuotraukas gauna vos grįžę iš povestuvinių kelionių.
