Jeigu geroji fėja tėvams leistų išpildyti didžiausią norą, dauguma pasirinktų skydą, kuris apsaugotų vaiką nuo ligų. O gal tokį skydą galime pasigaminti patys? Pokalbio pakvietėme vaikų ligų gydytoją Liną Orlovskają.
Gydytoja, kas kaltas, kad vaikai rudenį kaip susitarę pradeda sirgti?
Kaip ir kiekvienais metais, vos prasidėjus rudeniui, vaikai pradeda sirgti, o mes puolame kaltinti šaltą orą, pykstame, kad nepadeda nei supermaistas, nei grūdinimasis, nei vitaminai. Klausinėjame gydytojų, „ką vaikui duoti, kad pastiprintume imunitetą?“ Mamos kaltina tėčius, kad per plonai aprengė ir dėl to sušalo, tėčiai kaltina mamas, kad aprengė per storai, dėl to perkaito ir susirgo. Bandome prisiminti, kuris vaikas darželyje slogavo ir užkrėtė mūsų atžalą.
Vaikai, užsikrėtę darželiuose ir mokyklose, parneša virusus namo. Suserga visa šeima, juk su kaukėmis namie nevaikščiosi. Tėvai ima nedarbingumo pažymėjimus, prasideda ligų maratonas, kuris baigiasi tik pavasario viduryje, o gal net pabaigoje.
O kaltas dėl visos šios suirutės nei oras, nei per šilta kepurė, bet dar iki galo nesusiformavęs, trapus vaiko imunitetas.
Ar normalu, kai vaikas šaltuoju sezonu nuolatos sirguliuoja? Kuo galime savo vaikams padėti, kad taip nebūtų?
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir kitų jam genetiškai svetimų medžiagų. Tai organų, imuninių ląstelių ir biologiškai aktyvių medžiagų visuma. Kadangi lopšelinio/darželinio amžiaus vaikų imunitetas dar nesusiformavęs, su dauguma sukėlėjų organizmas susiduria pirmą kartą gyvenime, sirgti ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis tokiame amžiuje 8–10 karų per metus yra normalu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dažnai sergančiais įvardijami vaikai, kurie auga šeimoje bei nelanko vaikų kolektyvų ir peršalimo ligomis serga dažniau nei 4 kartus per metus, o vaikai, lankantys vaikų kolektyvus, vertinami kaip dažnai sergantys, jei serga dažniau nei 10–11 kartų per metus.
Kvėpavimo takų ligos sudaro 80–85 proc. visų vaikų ligų, iš jų 90–93 proc. yra kvėpavimo takų infekcijos bei gripas.
Tėvų ši statistika nenuramina. Tai kas, kad „10 kartų sirgti normalu“, bet kai serga tavo vaikas, tai 10 nedarbingumo lapelių per sezoną yra katastrofa!
Svarstant, kodėl kaimynės vaikas pernai sirgo 2 kartus, o jūsų vaikai – 10 kartų, reikėtų labiau suprasti vaiko imuninę sistemą. Imuninis atsakas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugelis imuninės sistemos grandžių. Patogenui patekus į organizmą, pirmiausia jis turi įveikti odos, kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos gleivinės barjerus. Jeigu šie barjerai įveikiami, infekciją naikina neutrofilai, makrofagai ir kitos ląstelės fagocitozės būdu.
Sergant virusinėmis infekcijomis, organizme susidaro antikūnai bei „atminties ląstelės“, kurios padeda kovoti, susidūrus su tais pačiais sukėlėjais pakartotinai. Tuo pat metu formuojasi ir nespecifinis sukėlėjui imunitetas, todėl vyresni vaikai ir suaugusieji infekcinėmis ligomis serga lengviau, jiems rečiau pasitaiko komplikacijų, jie karščiuoja rečiau ir trumpiau, o pasveiksta greičiau. Sunkesnę peršalimo ligų eigą vaikystėje lemia ir vaikų anatominiai kvėpavimo takų ypatumai. Kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo takai yra siauresni bei trumpesni.
Dažniems susirgimams, pradėjus lankyti darželius ir mokyklas, turi reikšmės ir didžiulis emocinis bei fizinis vaiko krūvis.
Taip pat svarbu, koks yra padėtas imuniteto pagrindas kūdikystėje. Kūdikių ir mažų vaikų imunitetui bene svarbiausia yra žindymas, grynas oras, grūdinimas, kūdikio higienos laikymasis.
Kaip vaiką apsaugoti nuo peršalimo virusų, kurių skaičiuojama virš šimto?
Neleiskite sergančio vaiko į kolektyvą. Be abejo, esame girdėję, kad kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Airijoje, sloga darželinio vaikų amžiaus grupėje nelaikoma rimta liga. Ir mūsų visuomenėje yra nemažai tėvų, kurie mano, kad sloga – ne liga, bet nepamirškite, kad kūdikiui ar mažam vaikui sloga labai greitai gali komplikuotis ausų uždegimu, dusuliu, plaučių uždegimu ar net sepsiu. Todėl nederėtų piktintis griežtomis vaikų darželių taisyklėmis bei atsisakymu priimti į grupę sloguojančius vaikus.
Laikykitės higienos taisyklių. Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite burną, plaukite ir dezinfekuokite rankas, vėdinkite patalpas, plaukite nosį jūros druskos vandeniu po kontakto su sergančiais asmenimis. Šių dalykų išmokome per pandemiją, bet kažkodėl greitai pamiršome.
Renkite vaiką adekvačiai. Britai, airiai, skandinavai vaikams ilgai nemauna pirštinių, neriša šalikų ir kepurių, nes tose šalyse klimatas yra ganėtinai pastovus. Mes skubame rengti vaikus kuo šilčiau nuo rugsėjo ir stebimės, kodėl jis serga, juk visą vasarą maudėsi ežeruose, grūdinosi ir bėgiojo basas per akmenukus ir paplūdimio smėlį. Mūsų regiono problema ta, kad orai pasikeičia labai greitai. Ką tik vaikščioję trumpomis rankovėmis, vos atvėsus orams iškart lendame į striukes ir žieminius paltus. Deja, organizmas nespėja taip greitai prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų sezonų kaitos metu, o tai yra viena iš pagrindinių dažno sirgimo priežasčių. Vasarą organizmas adaptuojasi prie karšto, tvankaus oro, rudenį ir žiemą – prie drėgno ir vėsaus klimato, o mes turime jam padėti.
Grūdinimo siūlyčiau nepervertinti, jis veikia tol, kol grūdinatės, ir daugiausiai mėnesį po to. Štai kodėl maudymasis vasarą nepadeda apsisaugoti nuo ligų žiemą, nes grūdintis reikia pradėti tuomet, kai orai pradeda vėsti. Nepamirškite, kad net ir grūdinamas vaikas sirgs, jei užsikrės virusais kolektyve, tačiau galbūt išvengsite sunkesnių ligos formų bei komplikacijų.
Nuo kai kurių virusinių ligų galima apsisaugoti pasiskiepijus. Be to, išvešėję adenoidai, tonzilės, polipai ir kiti infekciją palaikantys veiksniai kovą su virusais gali paversti kova su vėjo malūnais.
Papildomos priemonės. Jų nemažai, kai kurios per daug išaukštintos, kai kurios neįvertintos. Tai aromaterapija, maisto papildai, probiotikai, imunostimuliatoriai.
