Siekiant įsitikinti, ar tikrai planuojamos vietos vėjo jėgainėms yra tinkamos bei dar akyliau išanalizuoti paukščių judėjimą, Zibalų ir Alionių seniūnijose bus statomi laikini vėjo matavimo bokštai, kurie vėliau bus išardyti ir išvežami. Bokštams statyti jau yra gauti statybos leidimai ir visų gyventojų, kurių privačiose valdose bus statomi bokštai, sutikimai.
Vystytojai imasi papildomų priemonių paukščiams ir šikšnosparniams apsaugoti
Laikinų vėjo matavimo bokštų statymas yra įprasta vėjo turbinų parkų vystymo proceso dalis, skirta tam, kad prieš įrengiant vėjo turbinas būtų įsitikinta, jog vietovėje yra pakankamai vėjo planuojamam elektros kiekiui pagaminti. Laikini bokštai stovės vienerius metus ir yra statomi privačiuose sklypuose gavus visus reikalingus pritarimus bei statybos leidimą. Po vienerių metų šie bokštai bus išardyti ir išvežti.
„Šie bokštai vienerius metus matuos vėjo greitį, kad įsitikintume, ar apskritai verta čia statyti vėjo jėgainių parką. Nors jokie reglamentai ar įstatymai to nereikalauja, planuojame bokštuose įdiegti papildomas technologijas, kurios leis detaliau stebėti šikšnosparnių ir saugomų paukščių judėjimą. Suprantame gyventojų nuogąstavimus ir siekiame rasti geriausius sprendimus ir savivaldybei, ir vietos bendruomenei. Dėl to nusprendėme imtis šių papildomų priemonių ir vėjo elektrinių statybos darbus pradėsime tik tada, kai įsitikinsime, kad sąlygos čia yra tinkamos“, – komentuoja Darius Narmontas, projekto vadovas.
Pažangiausios technologijos užtikrina paukščių saugumą
Vienas papildomų įrenginių, kurį vystytojai montuos laikinuose vėjo bokštuose, bus skirtas šikšnosparnių stebėsenai automatizuoti, montuojami mikrofonai ir detektoriai padės papildomai ištirti šikšnosparnių judėjimo ypatumus: „Nors atliekant poveikio aplinkai vertinimą jau buvo atlikti pilni šikšnosparnių tyrimai, norime juos dar labiau sustiprinti. Naudosime papildomas tyrimo priemones ir gautus rezultatus analizuos kvalifikuotų ornitologų komanda, kad dar detaliau ištirtume šikšnosparnių skrydžio ypatumus, įskaitant jų skrydžio aukštį. Šios papildomos priemonės padės užtikrinti, kad mūsų projektas bus vykdomas maksimaliai atsakingai, atsižvelgiant į vietinės faunos apsaugą“, – sako Darius Narmontas.
Taip pat vėjo matavimo bokštuose bus montuojami saugomų paukščių radarai, kurie, vystytojo teigimu, yra naujausia ir pažangiausia pasaulyje naudojama įranga paukščių apsaugai užtikrinti.
„Radarai su itin aukštos raiškos kamera (įskaitant infraraudonuosius spindulius) užfiksuoja paukštį, esantį iki 2 km atstumu, tuomet dirbtinio intelekto pagalba identifikuoja paukščio rūšį ir skrydžio trajektoriją, o esant susidūrimo rizikai pradedamas vėjo elektrinės stabdymas.
Užtenka tik apie 250 metrų atstumo ir iš esmės eliminuojama paukščio žuvimo rizika, nes vėjo elektrinei reikalingos apie 15 sekundžių sumažinti greitį iki paukščiams nepavojingo, o vidutinis paukščio skridimo greitis yra apie 10-15 m/s. Ši priemonė visame pasaulyje yra pripažįstama kaip efektyviausias būdas mažinti elektrinių neigiamą poveikį paukščiams“, – aiškina Darius Narmontas.
Ši paukščius fiksuojančių radarų technologija pradžioje buvo naudojama saugant strateginius objektus, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių gamyklą, ir jų pagrindinė paskirtis buvo automatiškai atskirti dronus nuo kitų objektų, daugiausiai paukščių. Ši technologija buvo ištobulinta ir pritaikyta vėjo elektrinėms praktiškai eliminuojant paukščio žūties riziką.
Kiek laiko užtruks statybos?
Vėjo bokštų statybos yra labai trumpos ir paprastos, bokštai yra statomi ir įtvirtinami lynais.
Laikini vėjo matavimo bokštai bus 140 metrų aukščio, stiebo atotampos ištemptos trimis kryptimis ir įtvirtintos į žemę 30, 60 ir 82 metrų nuo stiebo centro atstumu. Įtvirtinimo į žemę vietose bus naudojami tokiems bokštams pritaikyti laikini sprendiniai. Bokštai suprojektuoti atsižvelgiant į gamintojo pateiktus reikalavimus, apkrovas bei statinio vietoje atliktus inžinerinius grunto tyrimus. Ant stiebo montuojama turbina, kuri gamins elektros energiją ten esantiems prietaisams.
Užs. Nr. 191.
