Medicinos gydytojas S. Utkus: „Judėti aplinkai draugiškais būdais sveikiau negu automobiliu“

Pasak S. Utkaus, ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ar net viešuoju transportu – tai fizinis aktyvumas, kuris gali pagerinti sveikatą.

Ar žinojote, kad Lietuvoje su oro tarša kasmet siejama apie 3000 priešlaikinių mirčių? Didžiausias taršos šaltinis – automobiliai, kuriais vis dažniau nevengiama naudotis net tada, kai nebūtina, pavyzdžiui, nuvažiuoti kelis šimtus metrų į parduotuvę. O juk tokį atstumą įveikti pėsčiomis ar dviračiu beveik visada yra kur kas naudingiau tiek aplinkai, tiek pačiam žmogui.

Oro taršos įtaka žmogui

Turbūt retai kas susimąsto, kad kartais lauke tvyrantis rūkas ir smogas nėra toks jau nekaltas reiškinys. Pasak medicinos gydytojo Simono Utkaus, tai kelia pavojų mūsų sveikatai.

„Automobilių išmetamose dujose aptinkami teršalai – kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir anglies monoksidas – daro žalą mūsų kvėpavimo sistemai, gali kilti infekcijų, pasunkėti kvėpavimas, atsirasti dusulys, kosulys. Šios medžiagos gali pasunkinti ligas, kuriomis jau sergame, ir sukelti naujų, pavyzdžiui, astmą, aritmiją, infarktą, plaučių vėžį. Nepamirškime ir galvos skausmo, silpnumo, pykinimo, imuniteto silpnėjimo, krūtinės skausmo, akių dirginimo ir net odos problemų. Be to, esama tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad oro tarša galimai padidina Alzheimerio ir Parkinsono ligų riziką, gali turėti įtakos agresijos ir nerimo sutrikimams“, – pasakoja medicinos gydytojas.

Keliaujant darniai stiprinama sveikata

Mediko teigimu, ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ar net viešuoju transportu – tai fizinis aktyvumas. Jis – vienas pagrindinių veiksnių, galinčių ne tik apsaugoti, bet ir pagerinti mūsų sveikatą.

„Judėti aplinkai draugiškais būdais yra tikrai sveikiau negu automobiliu, nes judėdami dviračiu ar pėsčiomis, net jei einame tik iki autobusų stotelės, sudeginame daugiau kalorijų nei prie automobilio vairo. Aktyviai judėdami apkrauname papildomu krūviu savo skeletinius raumenis, sausgysles, raiščius ir kaulus, o tai sustiprina visas šias struktūras, todėl sumažėja rizika kada nors patirti rimtą minkštųjų audinių ir kaulų traumą“, – teigia S. Utkus ir priduria, kad visiems gerai žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti normalų kūno svorį, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu ir nutukimu.

Ėjimas ir važiavimas dviračiu yra puiki prevencinė priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, krūties, stemplės, skrandžio, storosios žarnos, inkstų ir gimdos vėžio, be to, saugo nuo depresijos, nerimo sutrikimų, demencijos, gerina atmintį, koordinaciją ir pažinimo procesus.

Kasdien keliauja be automobilio

Apie kelionių be automobilio naudą pasakoja ir Širvintose gimusi ir augusi, tačiau šiuo metu sostinės priemiestyje gyvenanti Renata Stasiūnienė. Moters teigimu, tai jai padeda sutaupyti laiko ir pinigų: „Šiuo metu automobilio nevairuoju, jei kur nors reikia nuvažiuoti – naudojuosi viešuoju transportu. Lygiai taip pat judu ir mieste, žinoma, vaikštau ir pėsčiomis. Ir tikrai viską suspėju, nes išvengiu spūsčių, o būdama autobuse dar ir nuveikiu daugybę dalykų: atsakau į laiškus, paskaitau, pasidarau darbus ir panašiai. Aišku, tai dar ir turbūt kokiais 5–6 kartais pigiau, o kai vaikštai pėsčiomis, išvis nieko nekainuoja.“

Pašnekovę itin džiugina ir gimtojo miesto infrastruktūros pokyčiai. „Smagu matyti, kad miestas taip gražiai sutvarkytas ir pritaikytas judėti pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais. Automobiliais čia važiuojama rečiau, vadinasi, mažiau teršiama ir aplinka. Ir, žinoma, dėl to saugu važiuoti dviračiais net ir važiuojamąja dalimi. Yra be galo daug vietų, kur galima tiesiog pasivaikščioti, pabūti gamtoje, o kai reikia – greitai ir patogiai nueiti į parduotuves, polikliniką, darbą ar kažkokių kitų reikalų tvarkyti“, – teigia R. Stasiūnienė ir priduria, kad Širvintos gana nedidelis ir labai kompaktiškas miestas. Čia visos parduotuvės ir įstaigos sutelktos vienoje vietoje, lengvai ir paprastai pasiekiamos beveik kiekvienam.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

TESTAS „KĄ ŽINOTE APIE APLINKAI DRAUGIŠKĄ JUDĖJIMĄ?

  1. Kuris sektorius Lietuvoje labiausiai teršia orą?
    a) Transporto.
    b) Energetikos.
    c) Žemės ūkio.
  2. Kuris susisiekimo būdas yra ekologiškiausias?
    a) Važiavimas hibridiniu automobiliu.
    b) Ėjimas.
    c) Viešasis transportas.
  3. Koks automobilis laikomas mažiau taršiu?
    a) Dyzelinu varomas automobilis.
    b) Galingas benzinu varomas automobilis.
    c) Negalingas benzinu varomas automobilis.

Teisingai atsakėte į 2 ar daugiau klausimų (atsakymus rasite šio teksto apačioje, po logotipais)? Sveikiname, Jūs esate aplinkai draugiško judėjimo ekspertas!

Užs. Nr. 54.

Teisingi atsakymai: 1 a) 2. b) 3. c)

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Medicinos gydytojas S. Utkus: „Judėti aplinkai draugiškais būdais sveikiau negu automobiliu“"

Comments are closed.

scroll to top