Tradiciškai manoma, kad blynai yra labiausiai vaikų mėgstamas ir jiems tinkantis maistas. Turbūt prisimename gražias akimirkas iš savo vaikystės, kai mama rasdavo laiko iškepti lietinių ar močiutė vaišindavo širdelių blynais. Tos nostalgiškos prisiminimų akimirkos mums asocijuojasi su „teisinga“, sveika vaikyste.
Bet tai yra mitas, kurį kuo skubiau reikėtų paneigti. Jei rytais vaikams skubate iškepti blynelių, – nevarkite. Nes blynai vaikams yra mažiausiai tinkamas pusryčių maistas. Jie galėtų išlikti tik kaip retkarčiais ragaujamas desertas.
Konsultuoja vaikų gastroenterologas, prof. Vaidotas Urbonas
Ar tikrai senovėje vaikai augo valgydami blynus?
Nemanykite, kad prieš kelis šimtus metų vaikams dažnai kepdavo blynų. Daugeliu atvejų žmonija kovojo dėl išlikimo. Tik maža dalis gyventojų turėjo pakankamai įvairių maisto produktų ir mėsos, kurią galėjo valgyti visus metus. O kiti maitindavosi sezoniškai: jei rudenį paskersdavo gyvulį – valgydavo mėsą, žiemą valgydavo tai, kas iš derliaus išsilaikydavo nesugedę. Juk senovėje nebuvo šaldytuvų, mikrobangių, buvo kitų būdų išlaikyti nesugedusį maistą. Džiovindavo, fermentuodavo, raugindavo. Taip išgyvendavo iki kito derliaus. „Sveikas valgymas“ dažniausiai apsiribodavo tuo, kas apskritai valgoma, nenuodinga.
Dabar sakome, kad netinkama mityba lemia daug ligų. Tai ir antsvoris, širdies ir kraujagyslių ligos, onkologinės, autoimuninės ligos, kai kurios lėtinės ligos, alergijos. Galbūt senovėje žmonės maitinosi sveikiau, kad viso to nebuvo? Dalis tiesos čia yra, nebuvo tokio maisto pertekliaus, tad ir antsvoris nebuvo tokia masinė problema. Tačiau suabsoliutinti, kad senovėje žmonės maitinosi teisingiau ir nesirgo, irgi negalima. Tiesiog gyvenimo trukmė buvo kur kas trumpesnė, daugeliui ligų išsivystyti nebuvo galimybių. Juk, pavyzdžiui, onkologinės ligos retai pasitaiko tarp jaunų žmonių, jos atsiranda vyresniame amžiuje ar senatvėje. Tokio dalyko, kaip alergija, senovėje išvis niekas nežinojo, bet tai nereiškia, kad nebuvo alergiškų žmonių.
Tik paskutiniame šimtmetyje pradėti atlikti moksliniai tyrimai, kokia maisto įtaka sveikatai. Ypač per pastaruosius 50 metų atlikta daug tyrimų, kokios dietos sveikiausios žmogui, kaip mityba vaikystėje lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo trukmę. Aišku viena – mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl labai svarbu nuo mažens vaikus pratinti maitintis ne „skaniai“, (šis kriterijus dažnai akcentuojamas kulinarinėse laidose), o sveikai, naudingai organizmui.
Kuo blogi blynai?
Panagrinėkime, kuo jau tokie blogi tie blynai. Kaip ir kiti baltų kvietinių miltų gaminiai, blynai turi aukštą glikeminį indeksą. Tas indeksas rodo, kaip greitai kraujyje padidėja gliukozės kiekis ir kiek organizme išsiskiria insulino. Insulinas lemia riebalų kaupimąsi organizme, o kai atsiranda audinių atsparumas insulinui, vystosi įvairios komplikacijos. Jei blynai kepami iš viso grūdo miltų, glikeminis indeksas šiek tiek mažesnis, nes miltuose sumalama ir grūdų gemalai, viršutinė luobelės dalis. Tokių miltų sudėtyje daugiau skaidulų, mineralinių medžiagų. Bet viso grūdo miltai irgi turi trūkumų, kaip ir daigintų grūdų miltai. Nė viena miltų rūšis nėra stebuklas, juose daug tuščių kalorijų.
Kita blogybė – blynai kepami riebaluose. Kepant aliejuje aukštoje temperatūroje gali susidaryti transriebalų rūgštys, kurios neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Gali susidaryti ir kitų kancerogeninių medžiagų, ypač kepant bulvinius blynus. Nustatyta, kad bulviniuose blynuose ypač daug akrilamido.
Trečia blogybė: blynų nevalgome vienų. Jie gardinami uogienėmis, medumi ir grietine. Grietinė prideda nereikalingų kalorijų, cholesterolio. O uogienė yra mažos maistinės vertės, cukraus pagrindu pagamintas produktas. Šiek tiek geresnis pasirinkimas kaip pagardas yra šviežios trintos uogos.
Taigi prie blynų nepratinkime vaikų nuo pat pirmųjų metų. Juk nė vienas vaikas negimė su blynu rankoje. Kūdikis valgo mamos pieną ir net nežino, kad yra tokie blynai, kol mes jų neduodame. Maistą vaikams reikėtų siūlyti ne pagal skanumo kriterijų. Niekas nesako, kad blynai neskanūs. Paprastai visas nesveikas maistas yra „skanus“. Bet jei vaikas neįpras, jam ir nebus poreikio valgyti tokį maistą. Juk mes nevalgome tarakonų ar kitokių Azijos virtuvės delikatesų, kurie ten laikomi skonio viršūne, nes mes prie tokio maisto nepratę.
Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas ir taip mažai valgo, tai blynai yra tarsi išsigelbėjimas. Tokiu atveju reikėtų nuvesti vaiką pas gydytoją, kad įvertintų jo sveikatos būklę. Jei jis liesas, bet sveikas, vadinasi, daug maisto jam ir nereikia. Lieso kūno sudėjimo vaikai yra kur kas sveikesni negu turintys antsvorį.
Ką daryti, jei pusryčiams vaikas nori tik saldaus?
Mes visi gimstame su įgimtu saldumo jausmu. Jei kūdikiui ką nors skauda, jam atlieka skiepą ar ima kraują tyrimams, saldintas vandenukas yra vienas iš skausmo malšinimo ir nuraminimo būdų. Moksliškai įrodyta, kad tada vaikas trumpiau verkia. Kodėl taip yra, galima paaiškinti. Evoliucijos eigoje žmogus rinkdavosi saldžius produktus, nes saldus augalas paprastai yra netoksiškas, nenuodingas. Karčiu ar aitriu apsinuodyti galimybė kur kas didesnė. Dėl to mums užkoduota, kad reikia rinktis tai, kas saldu. Tai mums patinka.
Tačiau nemažai lemia ir įpročiai. Tarkime, vaikas alergiškas motinos pienui ir maitinamas suskaidytų pieno baltymų mišiniu. Tokie mišiniai yra kiek karstelėjusio skonio. Bet vaikas neturi kitos alternatyvos, jis geria tokį mišinį, kol ateina metas pradėti papildomai maitinti ir paragauti kitokių skonių. Bet pastebėta, kad net ir užaugęs toks žmogus mielai valgys karčius produktus, nes jo skonis nuo gimimo susiformavo kitoks.
Jei suaugęs žmogus įpratęs gerti arbatą su cukrumi, jam pasiūlius nesaldintos, bus neskanu. O tam, kuris niekada nesaldina arbatos, ji bus labai skani. Tai tik vienas pavyzdžių, kaip tas pats maistas gali būti skanus arba ne, priklausimai nuo mūsų įpročių. Vaiko skonį ugdykime nuo pat mažų dienų, mažindami cukraus kiekį. Jei pusryčiams mes siūlome batoną su saldžiu riešutų kremu, blynelius su uogiene arba kakavinius dribsnius su pienu, nieko keista, kad vaikas įpras valgyti tik saldžiai, ir sveikas maistas jam bus neskanu.
Alternatyva išvardintiems nesveikiems pusryčiams galėtų būti kiaušiniai, įvairios neužpilamos kruopų košės (neperdirbtų grūdų glikeminis indeksas kur kas mažesnis, jie suteikia sotumo ir energijos ilgesniam laikui, turi skaidulų). Ir tokius pusryčius turėtų valgyti visa šeima. Tėvai ir seneliai irgi turėtų rodyti gerą pavyzdį. Juk nė vienas tėvas nenori savo vaikui blogo. Kai pasakau, kad blynai, saldūs kremai, saldūs sausi pusryčiai yra vėžio maistas, tėvai būna šokiruoti. Žinoma, suvalgęs saldžiai, vaikas kitą dieną vėžiu nesusirgs. Bet ar taip neatsitiks po 50 metų ar vėliau, – niekas nežino, nes dietos pasekmės jaučiamos visą gyvenimą.
Ginta Liaugminienė
https://mamoszurnalas.lt/vaiko-mityba-klausimai-atsakymai/