Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 131 straipsnis nurodo, jog atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką, kitaip vadinamą – gamybos įmoką – mokagamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir/ ar biodujų elektrinėse.
Pagal įstatymą surinktas ir/ ar praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal su gyventojais ir bendruomenine organizacija, vykdančia tam tikrus visuomeninius projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį išmoka gyventojams ir bendruomeninėms organizacijoms.
Įstatymas numato, kad gamybos įmoka skirstoma tokiomis proporcijomis: 15 procentų skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinių, o 85 procentai – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms tam tikrus projektus.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas tik aptakiai apibrėžia, kokius projektus turėtų vykdyti bendruomenės, kurios turėtų teisę pretenduoti į iš gamintojų surinktą gamybos įmoką, tai: (i) projektai, kurie turėtų būti vykdomi 15 km spinduliu aplink elektrines; (ii) įgyvendinus projektus, būtų teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams; (iii) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas.
Tačiau AIEĮ detalizuoja 2024 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 233 patvirtintas Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms lėšų administravimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašu yra suteikiamos teisinės prielaidos ne tik Aplinkos projektų valdymo agentūrai skelbti kvietimus bendruomenėms rengti vietos projektus ir taip bandyti gauti bei įsisavinti gamybos įmokas, bet ir pačioms bendruomenėms nubrėžiami tikslesni parametrai, į ką bendruomeniniai, socialiniai projektai turėtų būti orientuoti, koks projektų turinys galėtų jiems suteikti didesnį svorį paraiškų svarstyme.
Aprašas numato, jog pagrindas bendrijų paraiškoms pateikti yra Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimas. Manytina, kad tokie kvietimai bus skelbiami tik tuomet, kai bus aiškios tikslios už praėjusius kalendorinius metus surenkamos gamybos įmokos iš gamintojų. Po kvietimo paskelbimo, bendruomenės privalo parengti projektą, nurodyti tikslų projekto vykdymo adresą, detalų projekto rezultatų aprašymą, preliminarią projekto kainą, kuri negali viršyti 500 tūkst. Eur, seniūno patvirtinimą, kad projektas yra galimas. Po paraiškų pateikimo vyksta administracinis paraiškų vertinimas, kuriam Aprašas numato įvairius lyginamuosius svorius, kaip antai: jei projektas vykdytinas iki 3 km nuo energetikos objekto – jam suteikiamas didesnis balas nei tam projektui, kuris vykdytinas 14-15 km atstumu, jei projektas įtraukia tik 1 socialinę grupę, projektas neturi tokio svorio, kaip tas, kuris įtraukia 5 ir daugiau socialinių grupių, o galiausiai – jei projektas kainuoja iki 100 tūkst. Eur, jam skiriami 5 balui nei tam projektui, kuris kainuoja brangiau. Tokia pasirinkta matematika bei logika Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia įtraukti gyventojų bendruomenes į didesnį aktyvumą, ne stambių finansiškai, o turinčių didesnę išliekamąją vertę bei įtraukiančių kuo platesnes socialines grupes projektų rengimą, vykdymą. Tuo pačiu, nutarimu stengiamasi atliepti labiausiai prie elektrinių gyvenančių bendruomenės gyventojų poreikius.
AIEĮ 131 straipsnis ir Aprašas sukuria pozityvias prielaidas, aplinką netiesioginiam energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų ir gyventojų, vietos bendruomenių bendradarbiavimui, sukuria socialiai atsakingo verslo prievolę dalintis pajamomis ne tik su valstybe, savivaldybėmis, bet ir realiai mokėti vietos bendruomenės, gyventojams, kad pastarieji turėtų išteklius kurti ir vystyti projektus, susijusius su nauda vietos bendruomenėms, socialinei aplinkai, gerovei ar jų nariams. Belieka tik laukti projektų kvietimų, kurie, neabejotinai, įlies daugiau pozityvios ugnies į energijos gamintojų ir vietos bendruomenių tarpusavio santykius.
Advokatas Audrius Biguzas
Užs. Nr. 94
