Nors dažnas vairuotojas naudoja ksenonus (žibintus, kuriuose sumontuotos „Xenon“ lemputės), taigi su tuo susiduria kasdien, ne kiekvienas žino, kad ksenonas – tai cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Xe. 1898 metais atradus kriptoną, tuojau pat buvo rastos dar vienos inertinės dujos, kurios buvo nežinomos, svetimos, taip jos ir pavadintos (gr. xenos – svetimas, nežinomas). 1904 metais jų atradėjai pelnė Nobelio premiją.
„Xenon“ lemputės tamsą skrodžia it peilis
Kaip ir kriptonas, ksenonas yra naudojamas lazeriuose, lanko lempose bei fotoblykstėse. Jų veikimas pagrįstas tuo, kad pro kriptono dujas leidžiant elektros srovę, susidaro elektromagnetinių bangų spindulys.
Praėjus beveik šimtmečiui po atradimo, „Xenon“ principu veikianti lemputė pirmąkart buvo pradėta montuoti į serijiniu būdu gaminamus automobilius. Tai padarė vokiečiai, 1991 metais žibintus su tokiomis lemputėmis sumontavę septintosios klasės BMW. Tiesa, tada juose dar buvo montuojama D1 lemputė, kuriai sugedus reikėjo keisti visą žibintą. Tačiau pats „Xenon“ veikimo principas yra išlikęs toks pat iki šių dienų ir prieinamas faktiškai visų markių automobilių turėtojams. Tereikia šiek tiek investicijų, ir xenon lemputės tamsą perskrodžia aštriau.
Dabar „Xenon“ lemputės montuojamos į beveik visus serijinius automobilius – jei ne į bazinės komplektacijos modelius, tai galima užsakyti papildomai. Gamykliniai žibintai su „Xenon“ lemputėmis visada turi aktyvų spindulio aukščio reguliavimo mechanizmą bei specialų reflektorių, „Xenon“ lemputėms suprojektuotą optiką, balastus, automobilio pasvirimo daviklius ir žibintų apiplovimo sistemą. O juk yra dar ir „Bi-Xenon“ sistemos, kurios turi elektromagnetinį „Xenon“ lemputės pakėlimo mechanizmą.
Žibintai su „Xenon“ ir puošia, ir geriau šviečia
Kokį gi pranašumą žibintai su „Xenon“ lemputėmis turi prieš įprastus?
Pirmiausia, šie žibintai puikiai atnaujina bet kurį automobilį, keičia jo išvaizdą, kas svarbu šviesiuoju paros metu, kai kelio apšvietimo lygis neturi didelės reikšmės. Na o pagrindiniai privalumai pasimato, kai sutemsta – „ksenoniniai“ žibintai geriau nei paprasti „halogeniniai“ apšviečia kelią.
Tad kodėl tada mūsų keliais dar važinėja nemažai automobilių, neturinčių „Xenon“ lempučių? Nemažai vairuotojų mano, jog įdiegti „Xenon“ sistemas į automobilių priekinius žibintus yra sunku ir brangu. Tačiau taip nėra. „Xenon“ žibintų rinkiniai tinka visų rūšių automobiliams, tereikia pasirinkti „Xenon“ lemputės modelį pagal automobilį. Žinoma, ir nuspręsti, kokios spalvos ir intensyvumo apšvietimo pageidaujama. „Xenon“ spalvos temperatūra nustatoma pagal suvokiamą akimis spalvą, kuri matuojama kelvinais (K). O štai švietimo intensyvumas yra matuojamas liumenais (Lm). Kuo daugiau liumenų, tuo stipriau šviečia lemputė.
„Xenon“ lemputės: kelvinų ir liumenų džiunglės
Renkantis „Xenon“ lemputes, galima pasirinkti iš daug gamintojo siūlomų spalvos spektrų, tačiau dažniausiai pasitaikantys spalvos spektrai ir apšvietimo intensyvumai yra keturi:
4300 K – balta su geltonu atspalviu (pieno baltumo spalva), kai švietimo intensyvumas 3200 Lm;
5000 K – balta, kai švietimo intensyvumas 3100 Lm;
6000 K – balta su melsvumo atspalviu (melsvai kristalinė), kai švietimo intensyvumas 2900 Lm;
8000 K – melsva, kai švietimo intensyvumas 2500 Lm.
Kaip matome, daugiau kelvinų dar nereiškia, kad yra daugiau švietimo intensyvumo. Žmogaus akis geriausiai mato saulės apšvietimo spalvoje, tai yra – baltą spalvą. Kuo aukštesnė spalvos spektro temperatūra, tuo labiau ji bus melsva, taigi – blogiau matoma akių. O kuo aukštesnė švietimo spektro temperatūra – tuo mažesnis „Xenon“ švietimo ryškumas.
„Aukso viduriukas“
Paprastai gamyklinių „Xenon“, priklausomai nuo gamintojo ir gamyklinių lempučių tipo ir modelio, įvairovė turi savo „aukso viduriuką“. Laikoma, kad idealiausias pasirinkimas yra žibintas su 4300 K – 4700 K (3200 Lm – 3100 Lm) „Xenon“ lempute. Norintiems pasiekti aukščiausią matomos spalvos ryškumą siūloma montuoti 4300 K spalvos spektro „Xenon“ lemputes ir komplektus. Tiesa, geru pasirinimu specialistai laiko ir 5000 K „Xenon“ lemputes ir komplektus, kadangi juose šviesos srauto intensyvumo „praradimas“ yra nedidelis.
Bet gyvenime būna kitaip. Dažnai pastebima, kad Lietuvoje populiariausias yra 6000 K – švelniai melsvos spalvos – spektras. Greičiausiai tokį pasirinkimą lemia tai, kad tokie šviečiantys žibintai nepanašūs į paprastus su halogeninėmis lemputėmis. Ne vienas vairuotojas prasitaria, kad juos renkasi specialiai – nori, jog kiti matytų, kad jo automobilis – su „ksenonais“, o ne su „kažkokiais halogenais“. Nesustabdo net tai, kad naudojant 6000 K spektrą, palyginti su 4300 K, prarandama apie 15 % šviesos. Esant lauke rūkui, sniegui, šlapdribai ar lietui, šios nepalankios sąlygos labiau sugers mėlyną spalvą, tad 6000 K spalvos spektro lemputės mažai padės.
Žinoma, be spalvos spektro yra ir daugiau aspektų, nulemiančių apšvietimo kokybę. Pavyzdžiui, reflektorio tipo žibintai švies visada stipriau, nei lęšinio tipo žibintai. Įvairių modelių žibintai irgi šviečia labai skirtingai.
