Balandžio 10 d. Lietuvoje pradėta tradicinė pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvieną pavasarį ir rudenį vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės, išskyrus pavienius atvejus, nenustatoma, šia pavojinga liga neserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai.
Šiemet, kaip ir pernai, iš lėktuvų jaukai su vakcina bus mėtomi buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gegužės pabaigoje.
Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m., todėl pasiutligės atvejų beveik nebepasitaiko. Tačiau kaimyninėse šalyse, pvz., Baltarusijoje, pasiutligė yra paplitusi ir tarp naminių, ir tarp laukinių gyvūnų, ir rizika, kad į Lietuvą tokių užsikrėtusių gyvūnų atkeliaus iš kaimyninės valstybės, yra. Pavyzdžiui, pernai užfiksuotas vienas atvejis, kai Šalčininkų rajone netoli sienos su Baltarusija rasta pasiutlige sirgusi nugaišusi lapė. Todėl vakcinacijos programa jau kelerius metus tikslingai vykdoma mažoje šalies teritorijoje, t. y. siekiant išvengti užsikrėtusių gyvūnų patekimo į Lietuvą.
Vienintelis efektyvus būdas kovoti su pasiutlige – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Norėdami apsisaugoti, gyventojai taip pat turėtų vengti tiesioginių kontaktų su benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo vakcinuoti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo pasiutligės pasaulyje miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausia – Azijos ir Afrikos žemynuose. Paskutinis mirties atvejis Lietuvoje užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliavusiam po Indiją, įkando šuo.
Per 2018 m. įtarus pasiutligę Lietuvoje ištirti 428 mėginiai, daugiausia lapių (286) ir usūrinių šunų (69). Taip pat ištirta 15 šunų ir 36 katės. Visų tyrimai rezultatai buvo neigiami. Širvintų rajone 2018 m. dėl pasiutligės tirtas šuo, katė, usūrinis šuo, 2 barsukai ir 5 lapės. Pasiutligės atvejų nebuvo nustatyta.
Orlaiviuose, iš kurių bus mėtomi jaukai, yra įrengti automatiniai jaukų išmėtimo įrenginiai. Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gegužės 31 d. Širvintų rajone jaukai bus mėtomi centrinėje ir rytinėje dalyse, darbai numatomi šių metų gegužės 9 d., pabaiga – gegužės 31 d. Darbai bus vykdomi lėktuvui kylant iš Molėtų aerodromo. Numatoma išmėtyti 229,6 tūkst. jaukų.
Mėtomi jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus ir nekelia pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai, tačiau gyventojai, radę jauką, vis vien raginami jo neliesti, nerinkti ir pan., nes jauko viduje yra aštri membrana su vakcina, kuria per neatsargumą galima susižeisti. Tokiu atveju rekomenduojama nusiplauti rankas, jei reikia – žaizdą dezinfekuoti. Dėl tokio kontakto užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina yra visiškai saugi ir patikrinta.
Jaukų aptikus prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti Širvintų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai telefonais 8 382 57145, 8 382 57146. Specialistai atvyks juos surinkti. Pastebėjus, kad jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau jų perdozavus galimos komplikacijos.
Birutė Marytė Bernotienė
VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė
