
2026 m. vasario 5 d. pirmasis Niukaslo ligos atvejis patvirtintas Lietuvoje, Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 40 naminių paukščių.
Lietuvoje vis dažniau fiksuojama laukinių paukščių gripo atvejų. 2026 m. kovo 5 d. trims nugaišusioms antims, kurios buvo paimtos iš Kretingos parko tvenkinio, patvirtintas paukščių gripo virusas. Šiais metais labai patogeniškas paukščių gripo virusas taip pat nustatytas laukiniams paukščiams 8 vietose Kaune ir po vieną Marijampolėje, Ukmergėje bei Vilniaus rajone.
Paukščių gripas plinta dėl kontakto su sergančiu paukščiu arba per užterštą aplinką, tačiau paukščių gripo virusas neplinta oru. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Pavyzdžiui, užsikrėtusio paukščio išmatose gyvybingas virusas gali būti aptinkamas nuo 44 iki 105 dienų. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.
Pavasarį, vykstant aktyviai paukščių migracijai, ypač padidėja tikimybė, kad užkratas gali patekti į naminių paukščių laikymo vietas. Atviri vandens telkiniai gali būti užkrėsti dėl gausiai besibūriuojančių laukinių vandens paukščių, todėl labai svarbu saugoti ne tik auginamus naminius paukščius, bet ir jų lesalus bei kraiką – juos reikia laikyti taip, kad laukiniai paukščiai nepasiektų.
Įspėjamieji ligos požymiai
Įspėjamieji ženklai, kad paukščiai galėtų būti jau užsikrėtę: jie nustoja lesti ir gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta skiauterės ar barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėje. Jei virusas įsisuks tarp naminių paukščių, ūkyje gali nugaišti visi laikomi paukščiai.
Pastebėjus nugaišusį paukštį, paukščių apatiją, suprastėjusį apetitą ar staigų gaišimą prašoma nedelsiant pranešti VMVT telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108, arba užpildžius anketą https://pranesimai.vmvt.lt/.
Norime atkreipti paukščių laikytojų dėmesį, kad vadovaujantis 2014 m. lapkričio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymo Nr.B1–1007 su paskutiniu pakeitimu „Dėl labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos patekimo rizikos mažinimo ir apsaugos priemonių taikymo naminių paukščių laikymo vietose“ naminius paukščius išleisti iš pastatų tik į aptvertas lauko aikšteles ar teritoriją, užtikrinant, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais vandens paukščiais.
Birutė Marytė Bernotienė
VMVT Priežiūros departamento Vilniaus apygardos Priežiūros skyriaus Vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja





























