Gyventojų rajone mažėja ne taip sparčiai, bet dvigubai sparčiau, nei vidutiniškai šalyje

Pernai Lietuvoje nuo išvengiamų ligų mirė kiek daugiau nei 12 tūkst. gyventojų – daugiau, nei gyventojų suskaičiuota Kazlų Rūdos savivaldybėje. Metinis mirusiųjų skaičius per pastaruosius vienerius metus šiek tiek padidėjo, bet yra mažesnis, nei 2017–2022 metais.

Ketvirtadalis šių mirusiųjų (3127) – Vilniaus apskrityje. Širvintų rajone 2024 metais nuo išvengiamų ligų mirė 89 gyventojai. Per pastaruosius trejus metus mūsų savivaldybėje fiksuotas mažiausias tokių mirčių skaičius, bet situacija apgaulinga. Atsižvelgus į demografinius pokyčius ir bendrą mažėjantį mirčių skaičių (pernai rajone antrus metus iš eilės užregistruotas mažiausias mirčių skaičius – 237), galima konstatuoti, kad pagerėjimo iš tiesų nėra. Juk 2024 metais mirtys nuo išvengiamų ligų mūsų savivaldybėje sudarė 37,5 proc. visų mirčių rajone, kai 2018 metais – 30,5 proc.

Apskritai gyventojų mirtys – skaudi netektis savivaldybėms, kurias demografija krečia labiau, nei globalinės katastrofos ir ekonominiai išbandymai. Remiantis geografinės statistikos portalo mapijoziai duomenimis, šalyje yra savivaldybių, kuriose per 30 metų gyventojų skaičius sumažėjo beveik dvigubai.

Gyventojų sumažėjimo „įskaitos“ rekordininkė – Ignalinos savivaldybė, kur populiacija nuo 24 772 gyventojų 1996 metais sumažėjo iki 13 592 gyventojų šįmet (45 proc.). Daugiau nei 40 proc. gyventojų sumažėjo Skuodo (nuo 27 078 iki 15 005), Kelmės (nuo 42 438 iki 24 056), Pagėgių (nuo 12 188 iki 6989), Zarasų (nuo 24 424 iki 14 027), Pakruojo (nuo 30 580 iki 17 616), Biržų (nuo 37 718 iki 21 775), Rokiškio (nuo 45 718 iki 26 857), Anykščių (nuo 37 225 iki 22 003), Pasvalio (nuo 36 626 iki 21 690), Joniškio (nuo 33 764 iki 20 011), Akmenės (nuo 31 806 iki 18 923), Lazdijų (nuo 28 372 iki 16 951) savivaldybėse.

Širvintų rajonas šiame palyginime neatrodo prastai – esame per vidurį: per aptariamą laikotarpį gyventojų sumažėjo 31 proc. – nuo 21 125 iki 14 575, t. y. 6550. Per 30 metų Lietuvoje gyventojų vidutiniškai sumažėjo 20 proc. Dėl mirčių, emigracijos netekome 724 993 gyventojų, t. y. net šiek tiek daugiau, kiek dabar bendrai gyvena Vilniaus mieste ir jį supančiame Vilniaus rajone (716 131).

Pernai rajone 4 gyventojai nusižudė (šalyje – 566), 10 bandė žudytis (šalyje – 1269). Nuo išorinių priežasčių (avarijos, nelaimingi atsitikimai) pernai, kaip ir 2023–iaisiais, mirė 16 rajono gyventojų.

Pernai Lietuvoje dėl narkotikų vartojimo mirė 95 asmenys, tačiau rajone tokių mirčių neužfiksuota. Galima sakyti, mūsų rajonui tai kol kas yra vilties kibirkštėlė, nes nuo 2017–ųjų mūsų savivaldybėje fiksuota tik viena tokia mirtis, 2023–iaisiais. Tačiau pas mus 7 mirtys 2024–aisiais siejamos su alkoholiu vartojimu, o metinis tokių mirčių skaičius rajone pastaruoju metu daugmaž yra stabilus.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top