Maistas visada turėjo didelę reikšmę mūsų gyvenime, kuris tiesiogiai susijęs su sveikata. Jis aprūpina organizmą energija ir statybinėmis medžiagomis, būtinomis vystymuisi ir kiekvieno žmogaus išlikimui. Baltymai, riebalai, ir angliavandeniai – reikalingi ne tik medžiagų apykaitos procesams, bet ir raumenų darbui bei organų veiklai. Kiekvienos dienos maisto pasirinkimas gali duoti naudos arba priešingai – kenkti sveikatai. Kasdien atkreipdami dėmesį į gerus valgymo įpročius mes rūpinamės savimi. Priešingai, nerūpestingas maisto pasirinkimas, gali prisidėti prie chroniškų ligų.
Dar Sokratas teigė: „Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume“. Bėgo metai, keitėsi laikai, įpročiai ir mados. Jei anksčiau gaminome maistą tik namuose, tai dabar turime galimybę pavalgyti įvairiose maitinimosi įstaigose, pradedant užkandinėmis ir baigiant prabangiais restoranais. Pasirinkimas tikrai platus. Viskas būtų gerai, jei nebūtume pamiršę trijų pagrindinių mitybos taisyklių: nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas.
Maisto suvartojame daugiau, negu jo reikia mūsų organizmui. Dažnas persivalgymas ir mažas aktyvumas veda prie nutukimo. Ypač tai svarbu vaikams. Kuo ilgiau vaikas išlieka nutukęs, tuo didesnė tikimybė, kad ir suaugęs jis bus nutukęs.
Nutukimas – tai lėtinė liga, kuri pasiekė epidemijos lygį, tik gaila, ne visi tai supranta. Juk patys „lašinukai“ neskauda. Nutukimas ateina palaipsniui. Mes priprantame, organizmas adaptuojasi. Atrodo, kas čia tokio, jei ne pasekmės: padidėjęs kraujospūdis, didesnė aterosklerozės tikimybė, pasunkėjęs širdies darbas, akmenukų susidarymas tulžies pūslėje, II tipo cukrinis diabetas, sąnarių pakitimai dėl padidėjusio krūvio, suspausti plaučiai, padidėja tikimybė susirgti vėžiu, o kur dar atsiradę psichologiniai ir socialiniai sunkumai. Į gydytoją kreipiamės tik tada, kai pasijaučiame blogai. Tai rimtos ligos ir jų gydymas turėtų būt ne tik vaistais. Taip pat svarbi gyvenimo higiena, mitybos režimas, atitinkama dieta ir fizinis aktyvumas.
Prevencija geriau nei gydymas. Susirūpinti reikėtų tada, kai dar nėra rimtų sveikatos problemų. Pas gydytoją dietologą dažniausiai ateinama su konkrečia liga, o jeigu dar ne viena…Dietologas ne stebukladarys, bet tikrai padės pacientui, jei jis laikysis jam skirtų rekomendacijų.
Tai kas tas gydytojas dietologas – mada, būtinybė ar gyvenimo būdas? Viskas priklauso nuo jūsų požiūrio ir pasirinkimo.
Daiva Čižauskaitė
gydytoja dietologė konsultuoja vaikus ir suaugusius mitybos klausimais, sergančius lėtinėmis ligomis
Kalba šiomis kalbomis:
Lietuvių.
Rusų.
Anglų.
Mokslai:
1992-1994 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, dietologijos rezidentūra, įgyta gydytojo dietologoologo kvalifikacija.
1985-1992 m. – Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, medicinos specialybė.
Kvalifikacijos kėlimas:
Savo žinias nuolat tobulina dietologijos ir mitybos konferencijose ir kongresuose Lietuvoje bei užsienyje.
Asocijacijos:
Lietuvos dietologų draugijos narė.
Vaikų gastroenterologijos ir mitybos draugijos narė.
Nacionalinės Dietetikos federacijos narė.
