Ačiū, Audriau!

N

Romėnų išmintis byloja, kad geriau vėliau negu niekada. Būtent šia išmintimi ir pasinaudosime prisiminę 2021 m. vasario 7-osios rytą. Tai buvo labai snieguota žiema, slidu ir kelyje pavojinga.

Mūsų artimas žmogus – garbaus amžiaus senjora – tą slidų vasario rytą panoro būti savarankiška ir į vieną iš Kalnalaukio gatvės kiemų esantį konteinerį nešė išmesti šiukšlių maišelį. Paslydo, sunkiai susižalojo kojas, eiti nebegalėjo ir prašė aplinkinių pagalbos. Deja, norinčių ar galinčių pagelbėti garbaus amžiaus moteriai neatsirado. Du vyrai, paprašyti padėti, atšovė, kad tokiais dalykais neužsiima, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Kai padėtis atrodė beviltiška, pagalbos nebuvo, o skausmas kamavo, netikėtai kieme pasirodė jaunas vaikinas. Pasak giminaitės, gal 20 metų jaunuolis, gal vyresnis, gal jaunesnis. Tai jis puolė į pagalbą, pakėlė, iškvietė medikus, laukė, kol atvažiuos greitoji, pagelbėjo įkeliant į medikų automobilį. Ačiū šiam jaunam žmogui. Tuomet nebuvo kada aiškintis, kas tas geraširdis jaunuolis. Laukė operacija, daugiau nei pusę metų trukęs gydymas.

Skausmui atlėgus, norėjome surasti tą jauną žmogų ir viešai padėkoti. Širvintos nėra didelis miestas. Vieni kitus pažįsta. Paaiškėjo, kad geraširdis vaikinas, pagelbėjęs mūsų giminaitei, buvo Audrius Juodis. Ačiū, gerbiamas Audriau, už Jūsų nuoširdumą, supratingumą, jautrumą, atjautą senam žmogui ir ištiestą pagalbos ranką. Tegul Jus visada lydi sėkmė ir Dievo palaima. Pagarba Tėveliams, užauginusiems tokį supratingą sūnų.

Dėkingi giminaičiai

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4.3 (10 įvert.)

1 Atsakymas į "Ačiū, Audriau!"

  1. tikrai parašė:

    Pagarba Audriui.

Comments are closed.

scroll to top