Nuo pat mokyklos laikų… Parašau rašinį – po pavadinimu palikus nemažai tuščios vietos – pagal jau parašytą darbą – sukurpiu planą, nes taip kategoriškai reikalaudavo visi mokytojai ir mokytojos… Tamsta mokytoja, taip kreipdavomės…
Tai koks gi būtų planas šį kartą. 1. Ruduo – žemdirbių triūso, rezultatai, na, viščiukų skaičiavimo metas… 2. Ruduo – vestuvių metas… 3. Ir – „Ar eisim japono mušt“, – tai apie akyse kintantį pasaulį… Gal gana?… Juolab kad prieš akis guli paskutinis „Kaimo laikraščio“ numeris. Pirmas puslapis grėsmingas – „žemdirbiai pasiryžę ginti savo interesus ir traktoriais. Korespondentas Stasys Bielskis (gal mūsų red. giminė?) kalbina kelių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovus: apie tai, kad ES pasuko žaliuoju kursu, tik, kitos valstybės, ne tik kad neatsisako mažesnio akcizo žemės ūkiui skirtam gazoliui (vokiečiai, italai, prancūzai), o latviai – net padidino, mūsiškiai gi – atvirkščiai!
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė įsitikinusi, kad kai bus panaikinta degalų akcizų lengvata bus per vėlu važiuoti prie Seimo. Man kalbantis su ja telefonu klusterėjau, kad mintys „šiandien bręsta tas laikas, kai turime tvirtai išsakyti ministerijai, Vyriausybei, Seimui – gana kurti projektus prieš savo piliečius – tai jau tvirta politinė paraiška“. Ar asociacijos vadovei nebaugu? Manau, ne. Ji – perlojiškė. Jonutytė. Šita pavardė prieš 100 metų buvo Perlojos respublikos komitete. Iš ten tas pasiutimas? 10 visuomeninių žemdirbių organizacijų susijungė į Žemės ūkio tarybą. Vadovavimas – rotacinis. Telieka palinkėti sveikatos, ištvermės p. Danutei. Asociacijos vadovė gyvena už poros šimtų metrų nuo buvusio Pietų Lietuvos regiono pasididžiavimo – bandymų stoties administracinio – laboratorinio 3 aukštų modernaus pastato, vien aktų salė talpino kelis šimtus žmonių, parketas, užuolaidos iš Dailės šventyklų, kainavo milžiniškus pinigus, ten atvykdavo teatriniai kolektyvai, ten… Meluoju – ten jau tuščia. Galinga technika sumalė viską į statybines dulkes… be abejo, tai vadinasi kitaip… Kaip migloj ištirpo modernaus bandymų stoties eksperimentinio ūkio fermos, dirbtuvės, „Petkaus“ sandėliai… Miražas? gal…
Kalbu su dar vienu Lietuvoje visiems žinomu žmogumi. Eilinio žemės ūkio ministro pavardės galit ir nežinot, bet LŪS vicepirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus nežinoti?! Jis teigia, kad šitas ministras jau sudegino visus tiltus. „Dabar ūkininkai, o aš tuo tikrai tikiu – išeis į gatves. Ar nuo to bus geriau – nežinau“. Jis neatmeta – gali tekti užvesti traktorius.
Primenu, kokiomis aplinkybėmis esam buvę šalia – tai ir p. Zigmo, ir mano bendras pažįstamas Jonas Pakalnis iš Širvintų rajono Meižių kaimo, stambus ūkininkas Kupiškio rajone, tai bendri susiejimai organizuoti a.a. Pranciškaus Šliužo… Ar atsiras kas drįstantis vadinti save lietuviu ir nežinoti, apie ką kalbu, kokią veiklą ir… terorą… „Ką tik grįžau iš Kauno. Rūpesčiai dėl ūkininkų. Manęs jau niekuo nustebinti negalima – 40 metų dirbu kaimui. Stebina mūsų kaimo žmonių nuolaidumas bukiems valdžios sprendimams. Ir dabar važinėju į Briuselį. Kai palyginu kaimynės Lenkijos padėtį ir mūsų, tuos skirtumus yra analizaves kadai ŽU Bendrovių asociacijos vadovas Kraujelis, kiti, dabartinių nebeseku – jeigu „po teisybei“ nematau vilties“.
Ponas Zigmantas buvo pažįstamas ir su buv. politinės jėgos Lenkijoje vadovu ŽU ministru „Savigyna“ Andžejumi Leperiu, ir su dabartiniu. „Kaip tik buvo rapsų augintojų diena Lenkijoje, – sako, – Nustebau, kaip ministras drąsiai kalba su savo žmonėmis, paklaustas atsakė – „aš jų luomo, toks pats“, aš jiems negaliu kabinti makaronų ant ausų…“
-Ūkininkas negali būti savo valstybės priešas, – pasakė p. Zigmantas. Kai paklausiu, ką mano apie „pažaliavusią“ politiką, p. Zigmantas man pažeria skaičius: ES alkani 10 mln. žmonių, o per 20 metų iki 20 % ES vaisių ir daržovių utilizuojama – tai agurkas kreivas, tai svogūnas su 3 lukštais vietoj 5, ar atvirkščiai… Laivai, ir kariniai, spaciruoja okeanais degindami dyzeliną, tai tegu pramonė mums pagamina traktorius, varomus saulės energija…
Kodėl neskambinau kam nors iš Širvintų? Info išmeta vis J. Purvanecką, D. Emužytę… O daktaras Miasnikovas vis moko: išmok pasakyti „ne“, jeigu nenori.
Taigi planas – neišpildytas. O žadėta tema apie seksą – nepaliesta liks? Taip negalima… „Eto – sviatoje“, – kaip sako rusai… Viščiukus skaičiuoja rudenį. Ruduo vestuvių metas… Gaidukam galvas kapoja… Sumurus, surukus anyta, dėmesio – anyta! – neša kruviną gaidžioką į jaunamartės guolį. Ne jaunamartės garbę ji nori apginti, oi, ne… Sūnaitelio…
Atia, tipo, europiečiai…
Nijolė Ona Balioniene
Šonpilis