Nelengva yra rašyti, kai nėra grįžtamojo ryšio…
Šį savaitgalį mano „prisiega“ paklausė, ką aš manau apie skiepus. Nustebau – kada čia savam diedui sava boba gali būti … nedurna. Pasirodo, jam bekalbant su žmogumi, gana išsilavinusiu ir nepėsčiu, buvo ištarta tokia frazė: „Ką Nijolė mano apie skiepus?“… Man, aišku, garbė, tik ką aš apie tai manau – neišdrįsiu parašyti. Per daug esu girdėjus apie šią ligą, o apie skiepus radau žurnale „Ko gydytojai tau nepasako“ (leidžiamas jis Rygoje): „… Pirmąsyk redaktoriai Lynne’e McTaggart ir Bryanas Hubbardas publikavo naujienas apie sveikatą prieš 31 metus. Tais laikais „The Times“ pavadino juos tiriamosios žurnalistikos „balsu tyloje“, o „The Observer“ rašė, kad jie „skambina pavojaus varpais“ apie mediciną, kol ši dar nepavirto katastrofa…. Tada mūsų anglų kolegos atlaikė puolimus. Tačiau toji grėsmė neprilygsta jėgoms, kurios dabar, kaip jie rašo, stengiasi nutildyti žodžio laisvę. „Laikraščiuose, televizijos vakarinėse naujienose kone kiekvienas žurnalistas susižavėjęs praneša apie skiepijimus nuo COVID-19, kartodamas „Pfizer“ ir „AstraZeneka“ teiginius, kad vakcinos esti bent 90 proc. efektyvios. Tačiau niekas nenori tyrinėti svarbiausio klausimo – kokios saugios yra šios vakcinos?“ – rašo Lynne’e ir Bryanas. Daugelis iš tų, kurie patyrė šalutinį poveikį, buvo sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. The „Telegraph“ autorius Charlesas Moore’as atskleidė, kad ligoninėje, kurioje dirba jo draugas medikas, katastrofiškai trūksta darbuotojų, iš dalies todėl, kad daugelis serga, o kai kurie – dėl „Pfizer“ vakcinos. Saugumo klausimas svarbus ne tik kalbant apie COVID vakcinas, bet ir apie vaikams numatytas vakcinas! Tai yra klausimas, kuris neaptarinėjamas, ir nepateikiama pripažintų mokslininkų įrodymų. Žurnalistai, kurie užduoda klausimus dėl vakcinų saugumo, vadinami „antivakseriais“ ir dar bjauriau. „Nesame prieš vakciną. Esame už tiesą“…“
Išlikim, svarbiausia, su protu…
Nijolė – Ona Balionienė
2021.03.03, Šonpilis