Švietimo sistemos diagnozė…

Romualdas Mikalajūnas

Romualdas Mikalajūnas

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos profesinės organizacijos komiteto pirmininkas ir kūno kultūros mokytojas Romualdas Mikalajūnas švietimo sistemoje dirba jau 39-erius metus.

Bėgant metams, švietimo sistemoje problemos išlieka tos pačios. Teisybę sakant, jos tik gilėja… Pokalbio pradžioje profsąjungos pirmininkas išvardijo daug problemų, o išsamiau sutiko pakalbėti apie svarbiausias…

Pasak Romo Mikalajūno, pagrindinė problema – pinigų trūkumas ir iš to išplaukiantis taupymas. Tik kartais tie taupymai būna labai nelogiški ir skausmingi, darantys didžiulę žalą vaikų ugdymui. Kada švietimo sistemoje trūksta pinigų vadovėliams, inventoriui įsigyti, elementariam remontui, sunku kalbėti apie ugdymo rezultatus. Tiesiog sunkiai pamatuojamas visų valdžių noras – taupyti, taupyti, taupyti… 

„Kodėl miesto mokyklos turi išlaikyti kaimo mokyklas?

Per dešimt metų iš mūsų mokyklos „atėmė“ septyniaženklę pinigų sumą. Įsivaizduojate, kiek gerų dalykų prarado mūsų gimnazija, jos mokiniai ir mokytojai. Vienais metais tokiu būdu gimnazija prarado … 320 tūkstančių litų.

Pavyzdžiui, Švietimo centre dirba per dešimt darbuotojų. Jų veiklai – mokytojų kvalifikacijos tyrimams, renginių organizavimui ir kitai pagalbai – per metus skiriama apie 400 tūkstančių litų. Anksčiau buvo vienas Švietimo skyrius, jame – penki darbuotojai, kurie ir spręsdavo, ir pakankamai gerai išspręsdavo visus mokyklų klausimus. O juk mokinių buvo kur kas daugiau, ir nepasakyčiau, kad ugdymo rezultatai buvo labai blogi.

Mokinių skaičius klasėse

Kai kurie mokslininkai teigia, jog mokinių skaičius klasėje jų žinių lygiui neturi įtakos. Čia kaip anekdotas, nieko bendro neturintis su realybe. Taip, paskaitą sėkmingai galima paskaityti ir 120 žmonių. Suaugusiems ir motyvuotiems žmonėms… Kada klasėje 25 ar 30 paauglių, vargsta ne tik mokytojas, sunku ir mokiniui. Mokiniui, kuris turi motyvą mokytis. Apie tuos, kurie ateina į mokyklą „pasitusinti“, nekalbu. Kiek laiko užtruks, jeigu kiekvienas mokinys užduos dalyko mokytojui nors vieną klausimą, į kurį dar reikės ir atsakyti? Ką kalbėti apie kažkokį individualų išaiškinimą. Juk pamoka turi tik 45 minutes. Po tokių mokslų tėvams reikia samdyti korepetitorius ir jiems mokėti nemažus pinigus.

Iš kitos pusės pažiūrėjus, kaime dirbti su penkiais mokiniais klasėje – fantastika. Ten su kiekvienu mokiniu dirbama individualiai, galima kiekvienam atskirai paaiškinti ir padėti. Mažos mokyklos būtų idealus variantas … jeigu tik finansavimo modelis būtų kitoks, o ne „krepšelinis“. Žinoma, mažos kaimo mokyklos turi ir savo bėdų. Įsivaizduokite, kaip yra „šokdinamas“ tokių mokyklų pedagogų kolektyvas. Čia kiekvienas mokinys yra aukso vertės… Ar žinote, ką reikia daryti, jei nepatiko griežtesnis mokytojas, dėstomas dalykas, ar pasidarė tiesiog nuobodu? Reikia mokytoją pagąsdinti: „Išeisiu į kitą mokyklą!“, ir visi pedagogai kaip vienas taps lyg šilkiniai. O jeigu iš tiesų išeis?… Sutikite, kad apie mokytojų darbą šiandien daugiau už pačius mokytojus supranta mokinių tėvai, seneliai, dėdės, tetos…

Baigiamieji egzaminai ir jų rezultatai

Mūsų mokyklos rezultatai blogesni už respublikos vidurkį. Kodėl? Todėl, kad stojant į gimnaziją nėra jokios atrankos. Priimami visi be išimties. Mūsų gimnazijoje gali mokytis ir paskutinis dvejetukininkas. Ko tada stebėtis, kad egzaminų vidurkis blogas? O taip yra, matyt, vėl dėl to nelemto krepšelio. Po pirmojo pusmečio apie trisdešimt procentų mokinių turi neigiamus pažymius. Tokios mokyklos gimnazija vadinti nederėtų. Ir net ne vidurine mokykla. Gal geriau – prieglauda?..

Apie pinigus ir kitokį jų taupymą

Širvintose yra išgrynintos trys mokyklos: pradinė, progimnazija ir gimnazija. Visose mokyklose vaikų jau trūksta. O gal užtektų vienos arba dviejų mokyklų? Kiek lėšų sutaupytume! Atsilaisvinusiose patalpose galima būtų puikų vaikų darželį atidaryti.

Mūsų gimnazijos teritorijoje yra kelias, kuriuo važinėja sunkiasvorės mašinos į „Maxima“ prekybos centrą. Rudenį ir pavasarį šalia esančioje krepšinio aikštelėje dėl to tyvuliuoja purvo balos. Dėl šios problemos gimnazija kreipėsi į Savivaldybę ir gavo „paguodžiantį“ atsakymą, kad tai – gimnazijos vidaus reikalas. Taigi, belieka tik griovį skersai kelio iškasti…

Problemų netrūksta. Kalbant apie kūno kultūros pamokas, reikėtų pirmiausia paminėti mokinių persirengimo patalpų trūkumą, pamokų tvarkaraštį mokiniams, grupių sudarymą, klasių sujungimą. Mokiniai išsprendžia šiuos klausimus savaip: neina į pamoką. Kam čia dar sukti galvą, juk prie kompiuterio sėdėti sveikatos nereikia. Praleistų pamokų vidurkis vienam gimnazistui – per 100 pamokų per metus.

Ir dar… Jeigu kuri nors mokykla gali sau leisti atsivežti vieną vaiką, gyvenantį už 10-20 kilometrų, kada netoliese yra kita mokykla, tai… trūksta žodžių. Ar kas nors suskaičiavo, kiek rajone kainuoja geltonųjų autobusiukų išlaikymas? Daugeliu atvejų taupoma ne ten, kur reikėtų,“ – kalba Romas Mikalajūnas ir čia pat priduria: „Apie pasikartojančias ir metų metus besitęsiančias problemas reikia kalbėti viešai, diskutuoti. Žaisti slėpynių nevertėtų, nes nuo to situacija tik blogės. Todėl tikrai nemanau, kad tai – mūsų paskutinis pokalbis…“

Pasak Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos profesinės sąjungos pirmininko, mokytojai esminių pokyčių gali išsireikalauti tik streikuodami. Ir pirmas reikalavimas turėtų būti mokinio krepšelio dydžio atstatymas iki 3774 litų, koks buvo 2009 metais. Dabar jis sumenko iki 3348 litų. Tiesa, 2015 metais žadama pridėti 15 litų, bet tai – juokinga, jeigu nebūtų graudu… Juk teisėjai, „seimūnai“ po krizės savo atlyginimų dydžius atstatė. Žinoma, čia kalba būtų tik apie vaikus. Štai ir išryškėja mūsų valstybės prioritetai.

Mintis užrašė Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

24 Atsakymai į “Švietimo sistemos diagnozė…”

  1. Leokadijai parašė:

    Tada bus kiti vaikai ir kiti tėvai, todėl jiems viskas bus gerai. Atitiks kirvis kotą.

  2. panelė Leokadija parašė:

    Kai išeis tikrieji mokytojai, kurie tą profesiją pasirinko iš pašaukimo, patys dar būdami mokiniais, išsilavinę, darbštūs ir atsakingi, neskaičiuojantys laiko, skiriamo vaikams ir darbui, pamatysite, į ką gali pavirsti ši profesija, kai ją pasirenka žmonės be motyvacijos bet su didelėmis ambicijomis. Bus daug parodomųjų priemonių, bet tikro, atsidavusio mokiniui darbo liks vis mažiau ir mažiau…..

  3. Anonimas parašė:

    ir ne tik ira mokytojų pensininkų, bet ira ir vadovų.

  4. mokytoja parašė:

    Manau rajone dar ira mokytojų pensininku ar ne laikas būtų jaunesniems vietą užleisti.

  5. Šernas parašė:

    Šunys loja, karavanas eina…bus taip, kaip nuspręs politikai

  6. „krepšelinis“ parašė:

    – visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai yra lygesni už kitus

  7. BIRTISAS parašė:

    ,,, net apie 400 tūkstančių litų ir ka dirba ir vadovai net algas sau keliasi ..maladec

  8. juk teisybę parašė:

    taip viename pastate du vadovai

  9. .gimnazija parašė:

    Švietimo centre dirba per dešimt darbuotojų…….tai jau baisu o juos išlaikyti tai reikia o gimnazijai trūksta pinigu

  10. sdfff parašė:

    Straipsnis apie pinigus ir kitokį jų taupymą, o diskutuojama apie FIODORO atsivertimą.

  11. Волинский parašė:

    …..ахренительная щтука

  12. to Fiodorui parašė:

    „o gal FIODORUI akys atsivėrė, ir JIS pamatė, kas yra kas…“

  13. *** parašė:

    Nu va 🙂 Juk buna ir geru naujienu 😉

  14. Fiodorui parašė:

    Kodėl laimėsim rinkimus? Už Zivile juk niekada nebalsuosi.

  15. to fiodorui parašė:

    Jus teisus dėl Živilės. Seniai jai laikas būt mere. o dėl kaimo ir miesto. Juk Stuokoj mokinių labai sumažėjo. Aplėkt kaip sakoma aplink greičiau galit. Bet Musninkai Ir Gelvonai vistiek geresni…

  16. FIODORAS parašė:

    ponai mokytojai nedaug liko laukt ,laimėsim rinkimus ir ŽIVILĖ taps mere …gyvenimas jums pagerės bus pinigų bus ir gerų rezultatų. KANTRYBĖS .

  17. deja parašė:

    problemos kitur.Pradet reikia nuo saves.Per pamokas apibegt ratuka viena kita ir numest kamuoli bendram fiziniam pasiruosimui nera dvejetukininku ugdymas.Geriau jau duot griovi kast.

  18. ksjald parašė:

    Fiodoras svencia.

  19. ūūūūūūūūū parašė:

    Fiodorai, kur tu? Nesimezga diskusija be tavęs…

  20. Baisu parašė:

    o kas kaltas ……

  21. to Šuva parašė:

    taip teisybę “vomas” pasakė

  22. to nereikia parašė:

    Tik jau nereikia. Beveik KIEKVIENAS miesto mokytojas kaime yra pakankamai atidirbęs. Retas kuris ne. Nepabuvęs kareivėlis, nebus geras artojėlis. Taip ir su kaimo-miesto mokytojais.

  23. Šuva parašė:

    O juk teisybę „vomas“ pasakė. Reikia būti drąsiems ir su tuo sutikti.

  24. nereikia parašė:

    Jeigu jau taip kliūna kaimas su 5 vaikais klasėje, tai su malonumu kaimo mokytojas pasikeistų su miesto mokytoju. Ir, manau, ugdymo rezultatai tikrai bus gal net ir geresni. Ir dar, sėdėtumėte ir dirbtumėte kaime, matytumėt gal ir kitą pusę, kitas mokinių problemas. O ne tik, kad kaimus išlaikot. Ir kaimo mokytojo asmeniniai vaikai valgyt nori…. Bet juk esame lietuviai….

Comments are closed.

scroll to top