
Vis garsiau kalbama apie STEAM ugdymą ir jo naudą, vis dažniau mokyklų programose pasirodo neįprastas raidžių STEAM darinys.
Ką jis reiškia? STEAM reiškia penkis mokomuosius dalykus: Science – gamtos mokslai, Technology – technologijos, Engineering – inžinerija, Arts – menai ir kūryba, Math – matematika. Tai integruotas ugdymo modelis, kai vienu metu sujungiamos visos penkios disciplinos, mokiniai nagrinėja gamtoje ir aplinkoje aptinkamus teorinius reiškinius, skaičiuoja, matuoja, stebi, analizuoja, kelia hipotezes, pritaiko inžinerinius ir technologinius sprendimus. Didžiausias dėmesys yra skiriamas praktinėms ir patyriminėms užduotims, per kurias mokiniai iškart gali pritaikyti teorines žinias ir būtent per praktiką geriau suprasti ir įsisavinti teoriją.
Kovo 23 d. kiekvienai klasei buvo organizuota po du STEAM integruotų pamokų ciklus. Pamokos vyko tokiu pat laiku kaip ir įprastos, tik vietoje penkių ar šešių atžalyniečiai tądien turėjo po dvi ilgąsias pamokas ir vieną refleksiją. Visos integruotos pamokos turėjo savo temą, jose dirbę du ar net trys mokytojai derino skirtingus dalykus. Pamokos vyko ne tik kabinetuose, bet ir koridoriuose, Menų kiemelyje, netradicinėse erdvėse, informacinių technologijų laboratorijoje, sporto salėje, edukacinėse Širvintų miesto erdvėse, Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje, bendrovėje „Grybai LT“, UAB ,,Baltic Champs“, UAB „Baltic Filter“, „Sodroje“, Užimtumo tarnyboje ir t. t.
STEAM integruotose pamokose dirbo 26 progimnazijos mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, pedagogams talkino žmonės iš išorės. Tai VU lektorius Eduardas Kutka, VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas ir Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslo darbuotojas Linas Aidokas, bitininkas Viktoras Zujus, I. Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojai, lankytų įstaigų ir įmonių specialistai.

Pasibaigus integruotoms STEAM veikloms, matematikos mokytoja Lina Jakštienė pasidžiaugė: „Malonu, kad integruotose pamokose dalyvavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai. Jie įtaigiai moksleiviams pademonstravo, kad matematikos žinios reikalingos ir gali būti taikomos netgi mūsų kasdieniniams darbams atlikti, apie kuriuos paprastai pernelyg daug ir nepagalvojame. Mokiniai pamatė vaizdo įrašą apie robotą-krepšininką, kuris mėto kamuolį taikliau nei bet kuris „Žalgirio“ komandos žaidėjas, robotas šoko, darė mankštą, spėjo metus. Robotuose, taip pat kaip ir daugelyje kitų sričių, matematikos supratimas yra būtinas. Mokantis robotikos, galima greitai pastebėti, kad tai yra tarpdisciplininė sritis, apimanti labai daug mokslo šakų. Pavyzdžiui, norint tiksliai valdyti roboto judesius ar liepti jam tiksliai pajudėti į tam tikrą vietą erdvėje – be matematikos nė žingsnio.“
Romas Zibalas
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytojas
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 31 d. laikraščio numeryje.