Širvintų rajone atsiras naujas Vaikų dienos centras

Kai rajono valdžia kartais linkusi užmerkti akis prieš kai kurias įsisenėjusias problemas, iniciatyvos imasi vietos gyventojai.

Jau ne kartą įvairiuose kontekstuose kalbėta apie vaikų užimtumo problemą. Vaikams bei paaugliams trūksta veiklos ir užsiėmimų, todėl atsiranda įvairių konfliktų, „alternatyvių“ laisvalaikio praleidimo būdų. Visi šias problemas žino, bet ne visi turi noro jas spręsti.

Pagerinti kaimo vaikų gyvenimą nusprendė Birutė ir Gintautas Sakalauskai, kurie į Širvintų rajoną gyventi persikrausė vos prieš kelerius metus.

Dar prieš keletą mėnesių tarybos posėdžio metu už simbolinę kainą buvo sutikta Musninkuose nuomoti patalpas, kuriose galėtų įsikurti naujas Vaikų dienos centras. Ateinančiame tarybos posėdyje siūloma nustatyti 10-ies centų už kvadratinį metrą nuomos mokestį.

„Ne visai į svetimą kraštą atsikraustėme…“

„Atsikraustėme į Vindeikius iš Vilniaus 2010 metais. Abu su žmona dirbam mokslinį darbą Vilniaus universitete. Žmona Birutė – baigusi studijas Vokietijoje, dirba Filosofijos fakultete Socialinio darbo katedroje, aš dėstau Teisės fakultete ir dar dirbu Lietuvos teisės institute. Kadangi galim daug dirbti namie, tai kasdien į Vilnių nevažiuojam.

Vindeikiai yra Birutės močiutės gimtinė, nors namą statėme kitoje vietoje. Čia jos mama ėjo į mokyklą, užaugo gretimame Paširvinčio kaime. Čia dabar gyvena jos dėdė su šeima. Tad ne visai į svetimą kraštą atsikraustėme,“ – pasakoja G. Sakalauskas.

Paklaustas, kodėl nusprendė kurti Vaikų dienos centrą, G. Sakalauskas teigė, jog sunku likti abejingam vaikų problemoms: „Vaikų dienos centro idėja labai paprasta. Matom kaimo vaikus, kuriems nėra čia ką veikti. Kadangi vis juos pakalbinam, jie užsuka pas mus į namus, pažaidžiam stalo žaidimus. Bet tokia mūsų veikla tik epizodinė, nes šiaip dienos metu turim dirbti savo mokslinius darbus. Be to, tiems vaikams reikia daug nuoseklesnės ir intensyvesnės veiklos.“

Pasirodo, iniciatyvi Sakalauskų šeima yra Vilniuje esančio Palaimintojo J. Matulaičio socialinio centro steigėjai (kartu su kitais keliais draugais ir J. Matulaičio parapija). Šiuo metu centras vykdo kelių krypčių veiklą: yra įkurtas Vaikų dienos centras „Vaikai – vaikams“, taip pat „Tramplinas“, kuris suteikia pagalbą sunkumus išgyvenantiems jaunuoliams bei jų šeimoms. Centras gali pasigirti ir laisvalaikio klubu „Kiemas“, socialinės pagalbos stotimi bei didelėmis savanorių galimybėmis.

G. Sakalauskas teigia, kad būtent turimos žinios paskatino imtis veiklos ir Musninkuose. Naujasis Vaikų dienos centras bus vienas iš Pal. J. Matulaičio socialinio centro filialų.

„O dar taip sutapo, kad aplinkui gyvena keli draugai, kurie galėtų tame centre dirbti – viena socialinė pedagogė, gyvena Kaimynėlių kaime, vaikų psichologė – Širvintose,“ – sako G. Sakalauskas.

Centro veikla – išskirtinė

Naujojo Vaikų dienos centro atidarymas planuojamas jau balandžio mėnesį. Jo vadovė bus socialinės pedagogikos išsilavinimą turinti Ieva Vaitkeviča. Centras veiks tris dienas per savaitę Alfonso Petrulio gimnazijos bendrabučio patalpose. Atšilus orams planuojama pirmoji susipažinimo stovykla.

Kol kas centras veiklos nevykdo, tačiau planuojama, kad jis apims keturias pagrindines sritis: vaikų socialinės kompetencijos ugdymą ir darbą su jų šeimomis, jų laisvalaikio organizavimą, pagalbą mokantis bei maitinimą, buities gerinimą.

„Įprasta Dienos centro veikla tas tris dienas per savaitę bus maždaug tokia: sporto ir stalo žaidimai, maitinimas, pamokų ruošimas, socialinis ugdymas ir tvarkymasis… Bet visą konkrečią veiklą suplanuos ir vykdys darbuotojų komanda – socialinė pedagogė Ieva, sporto treneris Audrius (Kernavės bendruomenės pirmininkas) ir psichologė Neringa iš Širvintų,“ – idėjomis dalijosi G. Sakalauskas.

Pagrindinis skirtumas tarp dabar rajone veikiančių vaikų dienos centrų ir naujojo – vaikų išvežiojimas. Šiuo metu veikiantys vaikų dienos centrai yra orientuoti į vietos gyventojus arba yra priklausomi nuo maršrutinių autobusų grafiko.

„Mums buvo svarbu „užgriebti“ vaikus iš atokių kaimų, kurių tėvai negali vežioti į būrelius ar kur kitur. Vaikai po pamokų yra priversti grįžti autobusiuku namo ir ten praleisti likusią dienos dalį, taip pat – visus savaitgalius ir visas atostogas,“ – apie centro išskirtinumus pasakoja G. Sakalauskas.

Projekte apsistojama ties skaičiumi 20: tiek vaikų galėtų gauti kokybiškas paslaugas centre. Tačiau, steigėjų manymu, gali nutikti ir taip, kad vietų pritrūks: mokyklos bendrabutyje gyvena 10 vaikų, taip pat užklasinės veiklos neturi ir daugelis kitų mokinių. Pritrūkus vietų centre, teks ieškoti kokios nors alternatyvos.

Finansavimo trūksta, bet palaikymo sulaukia

Norėdami pradėti veiklą steigėjai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl finansavimo. Visai neseniai buvo gautas atsakymas, kuris, pasak G. Sakalausko, tuo pačiu yra ir džiugus, ir neramus:

„Džiugus todėl, kad mūsų parašytas projektas laimėjo finansavimą. Dėl to labai džiaugiamės, nes įdėjome tam tikrai daug pastangų ir daug žmonių buvome įtraukę. Jie geranoriškai rėmė mūsų idėją – ir Musninkų bendruomenė, ir seniūnijos, ir mokykla, ir Savivaldybės socialinės tarnybos. Ir patys praleidom ne vieną vakarą galvodami, kaip viską surašyti taip, kad būtų patikėta mūsų idėja. Be to, tai buvo didelis iššūkis bei pasiryžimas ir Vilniuje esančiam Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrui, kuris per šį projektą sutiko paremti mūsų idėją ir Musninkuose steigti savo filialą. Šio centro vardas ir patirtis buvo labai svarbi prielaida šiam projektui laimėti.“

Gavus keturis kartus mažesnę sumą, nei buvo prašoma, teko mažinti darbo dienų skaičių. Tačiau steigėjai neslepia vilties, kad gal dar pavyks gauti pinigų. Tam galbūt pasitarnaus įvairūs fondai, gal net ir privatūs rėmėjai.

G. Sakalauskas sako, jog sulaukia nemažai palaikymo iš vietos gyventojų, kurie nuolatos domisi naujienomis, siūlosi savanoriauti.

„Pirmiausia, šią idėją labai palaikė Musninkų A. Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius. Jo mintis, kad mokykla turi būti atvira visiems ir turi tapti atviru ne tik švietimo, bet ir socialiniu – kultūriniu – sportiniu centru, ypač – kaimo vietovėse, sutapo su mūsų idėjomis. Mus palaikė ir Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė, taip pat Musninkų bendruomenė, kitų aplinkinių seniūnijų seniūnai. Be to, tikrai labai daug palaikymo sulaukėme iš Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos, Socialinės paramos ir sveikatos skyrių ir Socialinių paslaugų centro, taip pat seniūnijų socialinių darbuotojų. Ten matomas didelis tokių dienos centrų poreikis. Gaila tik, kad Savivaldybė bent jau kol kas finansiškai tik minimaliai gali remti tokių centrų veiklą,“ – palaikančiųjų sąrašą vardija G. Sakalauskas.

Jis tikisi, jog naujasis Vaikų dienos centras paskatins vaikus užaugti iniciatyviais, išsilavinusiais ir savo bendruomenės reikalais besirūpinančiais žmonėmis.

„Širvintų krašto“ informacija