Kovo 12 dieną Širvintų kultūros centre vyko lietuviškos muzikos šokių vakaras. Kaip anonsavo jo organizatoriai, nemokamas vakaras buvo pažymėtas N–40, t. y. jame laukiami buvo tie, kas jau senokai peržengė vadinamąjį Kristaus amžių.
Kam per 30, 40, 50 ar dar daugiau… Toks pasilinksminimo vakarų formatas menamas dar iš sovietmečio, kai „iš jaunimo formato išaugę“ žmonės nepamilo iš vakarų atkeliavusios naujai skambančios muzikos ir šokimo manieros. Jie nenorėjo „kratytis“, „kraipytis“, „raitytis“, tačiau noras pasišokti buvo gyvas.
Sovietmečiu plačiai buvo žinomi šokių vakarai „Kam per…“, rengiami profsąjungų, geležinkeliečių ir panašiuose stambių organizacijų kultūros rūmuose, didesniuose kino teatruose, taip pat vadinamuose sovietinių karininkų namuose (klubuose).
Šiandien žinoma internetinė pažinčių programėlė „Tinder“, o tada ją atstojo „Kam per…“. Į tokius šokius būdavo ateinama ir užmegzti pažintį „trumpam nuotykiui“ (jei pasiseks – tai iki grabo lentos), ypač tai buvo populiaru didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vakarai „Kam per…“ būdavo ir gera proga pademonstruoti savo apdarus, makiažą, šukuoseną, tarsi nusiimti kasdienybės kaukę ir pabūti tuo, kuo galbūt nesi ar esi, tik neturi progos.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
