Dabar svarbiausia, kad vaikai pasijaustų ramūs ir saugūs
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje užregistruota beveik 6000 ukrainiečių iki 18 metų. Mokyklose užsiregistravo per 1200 mokinių. Tačiau skaičiai nuolat keičiasi. Apie tai, kaip geriausiai užtikrinti, kad šie vaikai ne tik atsigautų nuo patirtų karo baisumų, bet ir galėtų grįžti į jiems įprastą gyvenimo ritmą, mokyklą, pamokas, vaikų bendruomenę, kalbamės su Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičiene.
–Kiek vaikų iki 18 metų, atvykusių iš Ukrainos, įsikūrė mūsų rajone? Jeigu skaičiai kasdien varijuoja, pateikite bent apytikslę informaciją? Kokiose rajono mokyklose jau yra ukrainiečių?
-Šiandieną mūsų rajone yra 18 vaikų. 4 vaikai jau lanko Musninkų Alfonso Petrulio gimnaziją ar jos skyrius (vienas antrokas, vienas ketvirtokas ir du ikimokyklinio amžiaus), vienas antrokas atėjo į Širvintų pradinę mokyklą, vienas mokinys domėjosi Širvintų „Atžalyno“ progimnazija.
–Kokių yra rekomendacijų, kaip mokyklos turėtų organizuoti iš Ukrainos atvykusių mokinių ugdymą?
-Kaip ir įprastai, kiekvienam atvykusiam mokiniui numatomas adaptacijos arba pereinamasis laikotarpis, kurio trukmė individuali. Kiekvienas mokinys atvyksta su kitokia karo pasekmių istorija, todėl to paties amžiaus mokiniams jo trukmė gali būti skirtinga. Šis laikas panaudotinas ir mokinio gilesniam pažinimui, palaipsniniam supažindinimui su mokyklos aplinka, mokytojais. Laikotarpis jautrus mokiniui ir dėl naujos patirties, mokyklai – atsakomybė tinkamai jį organizuoti. Vaikai, bendraudami neformaliojo švietimo veiklose, daug greičiau randa bendrą kalbą ir bendrų pomėgių.
-Pasibaigus karui, jie visi su šeimomis norės grįžti į tėvynę. Sunku tikėtis, kad nemokant lietuvių kalbos galimas pilnavertis mokymasis. Tikėtina, kad daugelis turės grįžti į metais žemesnes klases. Ar turime teisę iš šių vaikų atimti papildomus metus vien dėl kalbos nemokėjimo?
-Lietuvių kalbos nemokėjimas negali būti kliūtis vaikus ar paauglius priimti mokytis. Pagal galimybes rekomenduojama iš Ukrainos atvykusius vaikus/paauglius integruoti į lietuviškai ar kita kalba ugdomų vaikų klases. Vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo nuostatomis, mokiniai į bendrojo ugdymo programas priimami mokytis kartu su bendraamžiais. Mokiniai gali būti priimami ir klase žemiau ar aukščiau, suderinus su nepilnamečio mokinio vienu iš tėvų (globėjų) ar kitu už vaiką atsakingu asmeniu.
–Kas ir kaip padeda iš Ukrainos atvykusiems vaikams kuo greičiau įveikti sunkumus ir psichologinę įtampą?
-Visi drauge: Savivaldybės merės ir Administracijos direktorės iniciatyva Širvintų rajono savivaldybės kultūros centre buvo organizuotas susitikimas iš Ukrainos atvykusiems žmonėms. Susitikimo metu paaiškėjo, kad tokių renginių labai reikia, todėl jis peraugo į kassavaitinę veiklą. Suaugusieji galės mokytis lietuvių kalbos, o tuo metu mažiesiems vyks pačios įvairiausios ir smagios veiklos: žaidimai, piešimas, darbeliai ir pan. Dabar svarbiausia, kad vaikai pasijaustų ramūs, saugūs ir žinotų, kad jais rūpinamasi.
–Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 25 d. laikraščio numeryje.
