Mėlynųjų apykaklių visuomenė: mažiau nei pusė rajono abiturientų siekia aukštojo mokslo
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2024 metais didžiausią santykinę stojančių į aukštąsias mokyklas abiturientų dalį sudarė vilniečiai – 26 proc. Tarp stojančių abiturientų 13,8 proc. buvo iš Kauno, 6,7 proc. – iš Klaipėdos miestų. Taigi, arti pusės, 46,5 proc. abiturientų, atvyko iš šių trijų didžiausių šalies miestų.
1 proc. stojančiųjų, t. y. kas šimtąjį sudarė ukmergiškiai, 0,4 proc. – širvintiškiai. Mūsiškiams tokiu pat masiškumu prilygo ignaliniečiai, skuodiškiai, visaginiečiai ir, kas iš pirmo žvilgsnio stebina, – abiturientai iš beveik tris kartus didesnio Šiaulių rajono (apie 40 tūkst. gyv). Kiek daugiau, po 0,5 proc., stojo iš Molėtų rajono ir už juos dvigubai didesnio Panevėžio rajono (apie 35 tūkst. gyv.). O mažiausiai į aukštąsias mokyklas stojo zarasiškiai – vos 0,2 proc. visų šalies stojančiųjų. O juk Zarasų savivaldybė savo dydžiu identiška Širvintų rajonui.
Kadangi savivaldybėse abiturientų skaičius nevienodas, realią švietimo situaciją tiksliau apibūdina stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir visų savivaldybės abiturientų santykis. Pagal pateikiamus duomenis galima konstatuoti, kad Širvintų rajone šįmet užfiksuota prasčiausia situacija visoje Vilniaus apskrityje – į aukštąsias stojo mažiau kaip pusė rajono abiturientų, vos 40,8 proc. Palyginimui, Ukmergėje aukštojo mokslo panūdo sierkti 44,1 proc., Elektrėnuose – 49,8 proc., Vilniaus mieste – 64,1 proc. abiturientų.
Tačiau ir Vilnius nusilenkė prieš Klaipėdos rajoną, kuriame net 7 iš 10 abiturientų (70,5 proc.) savo ateitį siejo su balta apykakle, t. y. aukštuoju mokslu. Tarp lyderių ir birštoniečiai – 70,2 proc. Kauno rajone į aukštąsias mokyklas stojo 69,5 proc., Kretingos rajone – 64,4 proc., Šiaulių rajone – 63,6 proc., Pakruojo rajone – 62,9 proc., Ignalinos rajone – 61,3 proc. abiturientų.
Tik po 32,8 proc. abiturientų pateikė dokumentus iš Alytaus rajono ir Kalvarijų savivaldybių, o mažiausiai, vos 28,2 proc., – iš Zarasų rajono. Neprašausime pasakę, kad trys iš dešimties Zarasų abiturientų vilksis mėlynus darbininkų marškinius.
Dar šiek tiek apie nemokamą mokslą. Tai sritis, kur širvintiškiai – tarp geriau pasirodžiusių. 92,2 proc. stojančiųjų iš mūsų savivaldybės tenkino valstybės finansuojamos vietos reikalavimus. O štai geriausius rodiklius pademonstravo molėtiškiai (96,5 proc.) ir druskininkiečiai (96,1 proc.), prasčiausius – šalčininkiečiai (72,1 proc.).
Švietimo valdymo informacinė sistemos duomenimis, į aukštąsias mokyklas iš viso įstojo 12,5 tūkst. 2023-2024 m. m. abiturientų, 67 jų – iš Širvintų rajono. Pagal įstojusiųjų skaičių aplenkėme Lazdijų (66), Kupiškio (64), Panevėžio rajono (62), Akmenės (60), Skuodo (56), Ignalinos (44), Visagino (43), Kazlų Rūdos (31), Zarasų (30) savivaldybes, koja kojon ėjome su Šiaulių rajonu (67) ir vos vienu abiturientu nusileidome 37,5 tūkst. gyventojų turinčiam Utenos rajonui (68).
Mažiausiai pirmakursių studentų turi Kalvarijos (25), Birštono (25), Alytaus rajono (24), Pagėgių (23), Rietavo (19), Neringos (10) savivaldybės.
Daugiausai studentų iš mūsų rajono – 25 – šį rugsėjį pravėrė Vilniaus universiteto duris. 10 abiturientų pasirinko Vilnaius kolegiją, 9 – Vilniaus Gedimino technikos universitetą, po 6 – Mykolo Romerio universitetą ir SMK aukštosios mokyklos Vilniaus filialą, 3 – Kauno technologijos universitetą, po 2 – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją ir Utenos kolegiją, po vieną – IS vadybos ir ekonomikos universitetą, Lietuvos sporto universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Kauno kolegiją.
Kaip matome, rajono studentai dažniau renkasi arčiau namų veikiančias aukštąsias mokyklas. Be to, juos domina ir universalesnės specialybės. Toks pastebėjimas: per pastaruosius 15 metų studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pasirinko vos vienas kraštietis – 2015-2016 m. m. Širvintų rajono abiturientas.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 6 d. laikraščio numeryje.
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
