Pedagoginiam darbui atiduoti gražiausi gyvenimo metai

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytojas Leonas Vaicekauskas.

Sakoma, kad kiekviena diena yra gyvenimo dovana. Būtina džiaugtis ja ir išnaudoti kiekvieną akimirką. Gražų gyvenimo jubiliejų kovo 29 dieną minėjo Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytojas Leonas Vaicekauskas. Daug nuoširdžių sveikinimų ir palinkėjimų išsakė kolegos, draugai, bendražygiai, buvę mokiniai, Švietimo ir sporto skyriaus vadovai ir specialistai, rajono mokyklų vadovai ir pedagogai, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Širvintų rajono vadovai ir Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės vadovybė.

„Mokytojas, mūsų mokytojas, mokytojas Vaicekauskas, šaulių vadas, treneris, netgi direktorius“, – taip Leoną Vaicekauską vadina mokiniai, jaunesni ir viduriniosios kartos bendradarbiai. Bendraamžiams jis – Leonas, Levas. Per daugelį metų iš mokytojo mokytasi metodikos vingrybių, bendravimo su mokiniais ypatumų, per daugelį metų iš mokytojo Leono plūsta energija, tiesumas, tvirtas reiklumas ir paprastumas.

Gal visa tai būties dovana, žemės atgimimo pavasarį dovana. Būtent kovo 29-ąją lygiai prieš 70 metų Musninkėlių kaime, Musninkų valsčiuje, paprastų valstiečių Pranės ir Juliaus Vaicekauskų šeimoje, gimė Leonas Vaicekauskas, jauniausias vaikas šeimoje. Ten, kur Musė gena savo vandenis, prabėjo Leono vaikystė tarp brolių ir seserų: Liongino, Valės, Vytauto, Zenono ir Elenos.

1949-aisiais pradėta lankyti Musninkų vidurinė mokykla, iš ten pat 1961 m. birželio 22 dieną išeita į savarankišką gyvenimą. 1961 m. rugsėjį prasidėjo darbas Širvintų rajono sporto draugijų ir organizacijų taryboje. Jau tuomet energingam 18 metų jaunuoliui patikėtos pirmininko pareigos. Po metų – Vindeikių aštuonmetės mokyklos mokytojas. Tais pačiais metais pašauktas į karinę tarnybą. Buvo būrio vado pavaduotojas, vadas, demobilizuojantis suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Mokytojas Leonas Vaicekauskas (pirmas iš kairės) drauge su Širvintų vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) mokytojais.

Po armijos Leonas Vaicekauskas tapo Musninkų vidurinės mokyklos mokytoju, šiek tiek vėliau – Širvintų RK organizacinio skyriaus vedėju. 1970 m. baigtos studijos Kūno kultūros institute ir įgyta fizinio auklėjimo dėstytojo specialybė. Tais pačiais metais Širvintų rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjo Vytauto Žvinio įsakymu paskirtas Širvintų vidurinės mokyklos karinio rengimo mokytoju. Darbas su jaunaisiais „žaibiečiais“ ir „ereliukais“ atnešė respublikinę ir visasąjunginę šlovę. Rajone ir Lietuvoje nuolat pelnomos pirmosios vietos, pergalės buvusios sąjungos miestuose Kuibyševe, Pskove, Dnepropetrovske, Tambove, Frunzėje išgarsino mokytoją ir jo jaunuosius sportininkus. 1972 m. Leonui Vaicekauskui suteiktas leitenanto, 1976 – vyr. leitenanto, 1980 – kapitono laipsnis. 1972 m. įteiktas „Lietuvos liaudies švietimo pirmūno ženklelis“, 1976-aisiais – „TSRS švietimo žymūno ženklas“.

1985 m., atidarius naują Širvintų „Atžalyno“ vidurinę mokyklą, mokytojas Leonas tapo kūno kultūros mokytoju. 52 gražiausi gyvenimo metai atiduoti produktyviam pedagoginiam darbui. Begalinis darbštumas, reiklumas sau, tolerancija kitiems, begalinis gerumas, draugiškumas, rūpinimasis mokiniais ir „Atžalyno“ mokyklos prestižu – ko gražesnio žmogui ir bereikia. O darbas darbą veja, visur suspėta, viskas iki galo, visur sparčiu žingsniu.

Gyvas žodis svarbus, bet ne tik jis. Mokytojas yra leidinio „Ereliukas“ – vyriškumo mokykla“ autorius, jo darbai 1988 m. eksponuoti Liaudies pasiekimų parodoje Maskvoje, už tai pelnytas sidabro medalis. 1988 m. Leonas Vaicekauskas pagerbtas Maskvoje, Kremliuje, metodine patirtimi dalytasi ne tik Lietuvoje, bet ir Novorosijske. Paskelbta dešimtys straipsnių rajono ir respublikos leidiniuose.

Visur kartu su anūke Adrija.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mokytojas Leonas Vaicekauskas aktyviai dalyvauja organizuojant įvairius sportinius renginius, vadovauja šaulių kuopai, stengiasi, kad fizinio aktyvumo programa būtų įvairiapusė, skatintų ne tik fizines mokinių galias, bet ir puoselėtų dvasines vertybes. Mokytojas ruošia mokinius tik garbingai sportinei kovai bet kokio lygio varžybose. Už tai Leonas Vaicekauskas 1993 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR vyriausybės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2002 m. mokytojui suteikta kūno kultūros mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. 2003 m. įteiktas sidabro medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2003 m. apdovanotas Lietuvos valstybės Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 m. jubiliejaus atminimo ženklu. 2005 m. Vasario 16-osios proga apdovanotas Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Tais pačiais metais Lietuvos tautinis olimpinis komitetas apdovanojo Lietuvos kilnaus elgesio pagrindiniu prizu „Už nepriekaištingą ilgametę ugdomąją veiklą“. 2008 m. mokytojas tapo konkurso „Geriausias Lietuvos mokytojas – 2008“ nominantu. 2009 m. apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio medaliu, 2010 m. – medaliu „Už nuopelnus šaulių sąjungai“.

Mokytojas Leonas yra ilgametis Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos narys. Jo nuomonė apie jaunosios kartos ugdymą yra ne tik svarbi, bet ir svari. Jo žodis, auklėjant jaunąją kartą, apgalvotas ir sakomas iš širdies.

Jubiliejaus dieną mokytojas Leonas Vaicekauskas apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR vyriausybės aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, tądien jam įteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulio ženklas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas apdovanojo Olimpine žvaigžde už nuopelnus olimpizmui.

Tvardydamas jaudulį, mokytojas dėkojo atvykusiems jo pasveikinti žmonėms. Graži tai buvo diena. Joje telpa visas gyvenimas – nuostabus ir nepakartojamas. Joje telpa visa mokytojo būties įvairovė: augimo laimė, šlovingi darbai, pasakyto žodžio didybė. Tik džiugiai ir prasmingai pragyventas gyvenimas paverčia praėjusias dienas nuostabiu sapnu. Tegu mokytojas su naujomis mintimis pasitinka kiekvieną aušrą.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš Leono Vaicekausko asmeninio albumo