Lietuvoje vis dažniau keliama klausimų, kaip ateityje turėtų atrodyti mokyklų tinklas. Mažėjantis gimstamumas ir emigracija daro didelę įtaką švietimo sistemai, o regionuose ši problema jaučiama ypač stipriai.
Apie galimus sprendimus kalba ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri kartu su savivaldybėmis svarsto įvairias mokyklų tinklo reguliavimo alternatyvas. Demografinės prognozės nėra optimistinės. Eurostat skelbia, kad pagal gimstamumo prognozes iki 2035 metų Lietuvoje vaikų skaičius ir toliau mažės. Skaičiuojama, kad mokinių kasmet gali sumažėti maždaug dešimtadaliu. Tai reiškia, kad vis daugiau mokyklų susidurs su išlikimo problema, ypač mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse.
Paskutiniame leidinio „Reitingai“ numeryje pateikiama statistika rodo, kokie dideli pokyčiai įvyko Lietuvos švietimo sistemoje per pastaruosius dešimtmečius. Per penkiasdešimt metų mokyklų skaičius šalyje sumažėjo net keturis kartus, o per pastaruosius du dešimtmečius – maždaug perpus. 1970–1971 mokslo metais Lietuvoje veikė net 3759 mokyklos, kuriose mokėsi apie 722 tūkstančius mokinių. Tuo metu mokyklos veikė beveik kiekviename miestelyje ar didesniame kaime. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, situacija kardinaliai pasikeitė. 2024–2025 mokslo metais Lietuvoje liko tik 885 mokyklos, o jose mokosi 349 453 mokiniai. Tokie skaičiai atspindi ne tik švietimo sistemos reorganizaciją, bet ir demografinius pokyčius. Mažėjant gimstamumui ir gyventojų skaičiui, mažėja ir vaikų, o kartu – ir mokyklų.
Kai kuriuose regionuose pokyčiai ypač drastiški. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybėje mokyklų sumažėjo net devynis kartus, Alytaus rajone – aštuonis kartus, Skuodo ir Anykščių rajonuose – daugiau nei septynis kartus. Vienintelė vieta Lietuvoje, kur mokinių ir mokyklų skaičius auga, yra Vilniaus miestas. Čia kasmet atsikelia daug jaunų šeimų, todėl plečiamas ir mokyklų tinklas.
Šios tendencijos aiškiai matomos ir Širvintų rajone. Širvintose prieš 40 metų vienos mokyklos jau nebeužteko – vienintelė miesto vidurinė mokykla buvo perpildyta, pamokos vykdavo dviem pamainomis. Kai 1985 metais mieste duris atvėrė Širvintų 2–oji vidurinė mokykla, mokinių joje kasmet daugėjo, o į rajono mokyklas dirbti atvykdavo po keliolika jaunų mokytojų.
Dar prieš dvidešimt penkerius metus rajone veikė net 26 mokyklos. Šiandien jų liko tik penkios. Prieš du dešimtmečius rajono švietimo sistema atrodė visai kitaip. Veikė keturios vidurinės mokyklos: Širvintų Lauryno Stuokos–Gucevičiaus, Širvintų „Atžalyno“, Musninkų ir Gelvonų. Be jų rajone buvo net vienuolika pagrindinių mokyklų: Alionių, Bartkuškio, Barskūnų, Čiobiškio, Jauniūnų, Juodiškių, Kiauklių, Bagaslaviškio I. Šeiniaus, Liukonių, Vileikiškių ir Zibalų. Dar kurį laiką veikė ir nedidelės pradinės mokyklėlės Družų, Kielių, Anciūnų, Šešuolėlių, Kernavės, Medžiukų, Viesų ir kitose gyvenvietėse. Tačiau per dvidešimt metų Širvintų rajone mokinių sumažėjo daugiau nei 2080. Kartu mažėjo ir mokyklų skaičius – dalis jų buvo reorganizuotos, dalis uždarytos, kai kurios tapo didesnių mokyklų skyriais.
Šiandien rajone liko tik penkios bendrojo ugdymo mokyklos – trys Širvintų mieste ir dvi kaimo vietovėse. Tai nėra katastrofos ženklas. Tai demografinės realybės atspindys. Mažėjant gimstamumui ir gyventojų skaičiui, mokyklų tinklas natūraliai traukiasi. Mokiniai nyksta kartu su tuštėjančiais kaimais, o kai kurios mokyklos atsiduria ant išgyvenimo ribos.
Artimiausioje perspektyvoje Širvintų miesto mokyklose situacija dar išliks gana stabili. Didelis mokinių skaičius Širvintų pradinėje mokykloje artimiausius ketverius metus kasmet didins klasių komplektų skaičių Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje. Vėliau ši mokinių banga pasieks ir Širvintų Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnaziją, todėl kurį laiką mokinių skaičius šiose ugdymo įstaigose dar gali net augti.
Žvelgiant į jaunesnių vaikų statistiką, optimizmo mažiau. Gimstamumo rodikliai rajone sparčiai mažėja. Pasak Šarūnės Baronaitės, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistės, 2025 metais rajone gimė tik 75 kūdikiai. Tai rodo, kad po kelerių metų mokyklas pasieks kur kas mažesnės vaikų kartos. Todėl šiandieninis mokinių pagausėjimas gali būti tik laikinas. Po kelių metų „bangos“ efektas baigsis, o iš apačios į mokyklas ateinančių vaikų srautas gali gerokai sumažėti.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Mirštanti savivaldybė.