Kiekvienas dalyvis – tai vis nauja patirtis ir idėja vietovės kūrybiniame vyksme

Praėjusiame numeryje „Širvintų kraštas“ rašė, kad, siekiant įprasminti pavasario virsmo simboliką, Kernavėje ant Baltojo kalno vyko pavasario lygiadienio šventė „Teka upelė, duinoja“. Renginio veiklos tęsėsi iš kovo 19 nakties į 20 d. rytą. Didžiulį pavasario lygiadienio projektą įgyvendino Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras ir projekto vadovė bei Kernavės folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadovė Kristina Stankevičienė. Ji maloniai sutiko pasidalyti mintimis apie svarbiausias veiklas ir edukacinius užsiėmimus.

-Kodėl pasirinktas toks šventės pavadinimas? Ko siekta projektu?

-Baltiško sakralumo vietovė žmonių itin pamėgta švęsti pavasario lygiadienį, kurio svarbiausi simboliai čia pat: rytuose tekanti Neris, iš rytų pusės tekanti saulė, parskrendantys paukščiai ir bundanti miško gamta. Kadangi pavasario lygiadienio viena pagrindinių herojų yra gražuolė Neris, šventė pavadinta mūsų Čiobiškio krašte užrašytos sutartinės „Teka upelė, duinoja“ vardu, atspindinčios renginio temą.

Kernavės archeologinė vietovė yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tuo pripažįstant jos išskirtinę visuotinę vertę Lietuvai ir pasauliui, todėl yra neabejotinai verta ypatingo dėmesio mūsų regiono kultūriniame kontekste, patraukliai formuojant tradicinių prigimtinių švenčių tradicijas. Itin svarbus tampa inovatyvus kūrybiškumas, priartinantis prie prigimtinės šventės idėjos, atrandant kelią į šiuolaikinio žmogaus sąmonę. Tradicijas perduodant iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat jas atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija. Joms teikiamas tapatybės ir tęstinumo pojūtis. Kernavėje rengiamuose lygiadieniuose nematerialus kultūros paveldas kaskart vis kitaip reiškiasi žodinės kūrybos tradicijose ir kitose kūrybos išraiškos formose (scenos mene, papročiuose, apeigose, vizualiniame mene), siekiant kultūrinio ir meninio tobulėjimo, gausiai įtraukiant meno kolektyvus, profesionalius menininkus, atlikėjus, edukatorius ir vietos bendruomenę.

Kas dalyvavo šventėje? Kuo jų pasirodymai ypatingi?

-Šventėje dalyvavo vaidilos Gediminas Žilys ir Jonas Vaiškūnas, muzikantai Eglė ir Rokas Kašėtai, baltiškos atmosferinės muzikos duetas „Tykumos“, grupė „Liberte“, etnomuzikologė Agota Zdanavičiūtė, folkloro ansambliai „Medgrinda“ (Kernavė), „Žilvita“ (Kaišiadorys), ornitologas Tadas Bujanauskas, lietuviškų ristynių federacijos prezidentas Tomas Gervė, MB „Rimo tūto“ edukatorė Judita Korsakienė, etnomuzikologas Egidijus Virbašius. Šviečiantį ir skambantį taką ruošė skulptūrų autorius Henrikas Orakauskas, sūpynių autorius Darius Venckus, šviesų dizaineris Arvydas Buinauskas, QR muziką – Povilas Velikis ir Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“. Kiekvieno dalyvio indėlis išpildant šventės lūkesčius – neįkainojamas ir nepakartojamas. Vaidilos ir Kernavės „Medgrindos“ ansambliečiai labai atsakingai rengėsi apeigų vyksmui, kruopščiai rinkomės kūrinius, kūrėm scenarijų, mokėmės giesmių. Profesionalūs atlikėjai Eglė ir Rokas Kašėtai, grupės „Tykumos“ ir „Liberte“, įsiklausę į renginio kontekstą, parengė specialiai šiai šventei muzikines programas. Man asmeniškai nuostabą kėlė šviečiančio tako, sūpynių, skulptūrų ir jam sukurtos QR muzikos išpildymas. Sukurtiems objektams labai daug darbo, meilės ir savęs kiekvienas menininkas padovanojo. Visa tai labai vertinu ir branginu.
Antroji renginio diena buvo skirta edukacinėms veikloms, kuriose – savo darbą mylintys ir išmanantys dalyviai.

-Dėkoju už pokalbį. Linkiu sėkmės.

Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Ryčio Šeškaičio nuotr.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 1 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top