
Sausio 17 d. Širvintų kultūros centro Kiauklių filiale vyko etnopopietė „Pusiaužiemio papročiai ir tradicijos“. Popietės metu buvo prisiminti papročiai, minamos mįslės, žaidžiami žaidimai.
Nuo senų laikų lietuviai sausio 25-ąją minėdavo Pusiaužiemį. Jie tikėjo, kad tądien meška savo guolyje verčiasi ant šono, o barsukas išlenda apsidairyti, kiek dar tęsis žiema. Mūsų protėviai tą dieną apžiūrėdavo sode visus medžius ir juos stipriai papurtydavo, ypač obelis ar kitus vaismedžius. Mat tikėjo, kad taip trumpam pažadinama jų dvasia, primenama, jog nebe ilgai liko laukti, greitai pavasaris, medžiai neturį įmigti per giliai. Pastuksendavo ir į avilius.
Yra išlikusių liudijimų, kad Pusiaužiemio šventei būdavo gaminamas ypatingas patiekalas iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus – „kamukai“. Sugrūsdavo dvi dalis aguonų ir kanapių bei pridėdavo vieną dalį medaus. Truputį pašildydavo, kad gautųsi vientisa masė. Tada formuodavo kamuoliukus, juos apvoliodavo maltose saulėgrąžose arba džiovinto topinambo milteliuose.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.