Kernavėje atsivers viduramžių miesto vartai…

Kernavėje atsivers viduramžių miesto vartai…
Neseniai „Širvintų kraštas“ rašė apie šiais metais sėkmingai užbaigtą projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ ir apie suformuotą darbo grupę, kurios uždavinys – įrengti trijų viduramžių amatininkų sodybų (skanseno) vidaus interjerą su to meto buities rakandais bei darbo instrumentais.
Į klausimus apie tai, kokių konkrečiai viduramžių amatų ekspozicijos planuojamos atkurti bei tų ekspozicijų panaudojimo tikslus edukacijai bei festivalių metu atsako Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas bei Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė.
– Pajautos slėnyje atkasti viduramžių buities reikmenys jau gerokai pažeisti laiko. Kaip jie bus atkurti?
– Kernavėje kaip niekur kitur Lietuvoje išliko geros būklės gaminiai iš beržo tošies, iš liepos, odos, juvelyriniai ir metalo dirbiniai. Kernavėje gana gerai išsilaikę daugelio kultūrų pėdsakai. Žemė slėnyje pagal savo sudėtį palanki, kad ši visa organika išliktų, todėl atkuriami autentiški to meto daiktai. Nagrinėdami archeologinę medžiagą, lyginame su kai kuriais etnografiniais elementais (tai yra nelabai tikslu, tačiau išvengti, matyt, nepavyks).
– Archeologinė medžiaga, kuria remiatės restauruodami radinius, yra tik iš Kernavės?
– Daugiausiai remiamės radiniais, rastais Kernavėje, tačiau pritrūkus žinių, daiktus atkuriame pagal analogus iš Valdovų rūmų, iš Novgorodo kultūros. Remiamės ir Kijevo Rusios medžiaga.
– Negi viduramžiais Novgorode ir Kijevo Rusios žemėse gyvenusių žmonių buitis buvo tokia pati kaip Kernavėje?
– Kernavė buvo senovinės pagoniškos valstybės centras. Jau tada amatai ir krikščioniška kultūra palaipsniui sunkėsi ir iš Vakarų Europos, ir iš Kijevo Rusios. Daug analogų rasta  Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose. Galime teigti, kad daugiausiai buities rakandų buvo pagaminta vietoje, tačiau nemaža dalis buvo atvežtiniai. Senosios kultūros arealas buvo platus, o Kernavė nebuvo izoliuotas miestas, miestiečių gyvenimas nebuvo uždaras.
– Kuriam tikslui buvo sukurtas skansenas? Kada pirmieji lankytojai galės apsilankyti viduramžių mieste?
– Po 2004 metų liepos mėnesio, kada Kernavės archeologinė vietovė – unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas – buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, gimė idėja tinkamai pristatyti visą šį palikimą pasaulio žmonėms. Būtu idealu, jog lankytojui peržengus viduramžių miesto vartus, prieš akis atsivertų tikroviški to meto vaizdai, kad atrodytų, jog žmonės iš savo pirkių išėjo trumpam ir tuojau sugrįš… Viduramžių miesto atidarymas planuojamas kitų metų gegužės mėnesį. Laiko liko mažai, o darbų daug.
– Tai gal galima bus viduramžių mieste kokią savaitėlę pagyventi? Be jokių patogumų, taip, kaip tais laikais miestiečiai ir gyveno…
– Galbūt savaitgaliais ir galima būtų kartu su vaikais ar anūkais pagyventi viduramžių sąlygomis, pavyzdžiui, pabūti su kalvio šeima, persirengus to laikotarpio drabužiais pasimokyti kalvio amato. Teritorija gali būti panaudota ir šviečiamajais veiklai, kada trobose tikri amatininkai demonstruoja savo meną. Turime minčių rengti edukacinius užsiėmimus, kai vienoje ar kitoje troboje galima būtų pabandyti išmokti amato. Eksperimentinės archeologijos festivalio metu galima būtų įkurdinti amatininkus ne improvizuotuose nameliuose, o tikrose rekonstruotose trobose.
– Kokie amatai bus atkurti Kernavės viduramžių mieste?
– Bus atkurti pagrindiniai amatai. Vienoje sodyboje apsigyvens juvelyras, kitoje – kalvis, trečioje – kaulo (rago) meistras. Juvelyro ir kauladirbio sodybos archeologiškai visiškai ištirtos, turime ir darbo įrankių, ir pačių dirbinių, ir žaliavos, iš kurios jie buvo gaminami. Kauladirbio sodyboje bus ir tošininko darbų. Visiškai bus atkurtas kalvystės amatas su dūminės pirkios elementais ir dūmine pirtimi. Demonstruosime ne tik darbo įrankius ir gaminius, tačiau ir buitį. Šiems trims amatams atkurti archeologinių žinių visiškai užtenka.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Nuotraukose: Kernavės viduramžių miesto trobesiai
Kernavės skansenas

Kernavės skansenas

Neseniai „Širvintų kraštas“ rašė apie šiais metais sėkmingai užbaigtą projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ ir apie suformuotą darbo grupę, kurios uždavinys – įrengti trijų viduramžių amatininkų sodybų (skanseno) vidaus interjerą su to meto buities rakandais bei darbo instrumentais.

Į klausimus apie tai, kokių konkrečiai viduramžių amatų ekspozicijos planuojamos atkurti bei tų ekspozicijų panaudojimo tikslus edukacijai bei festivalių metu atsako Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas bei Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė.

Kiemas ir šulinys

Kiemas ir šulinys

– Pajautos slėnyje atkasti viduramžių buities reikmenys jau gerokai pažeisti laiko. Kaip jie bus atkurti?

– Kernavėje kaip niekur kitur Lietuvoje išliko geros būklės gaminiai iš beržo tošies, iš liepos, odos, juvelyriniai ir metalo dirbiniai. Kernavėje gana gerai išsilaikę daugelio kultūrų pėdsakai. Žemė slėnyje pagal savo sudėtį palanki, kad ši visa organika išliktų, todėl atkuriami autentiški to meto daiktai. Nagrinėdami archeologinę medžiagą, lyginame su kai kuriais etnografiniais elementais (tai yra nelabai tikslu, tačiau išvengti, matyt, nepavyks).

Gatvė

Gatvė

Stogo akcentas

Stogo akcentas

– Archeologinė medžiaga, kuria remiatės restauruodami radinius, yra tik iš Kernavės?

– Daugiausiai remiamės radiniais, rastais Kernavėje, tačiau pritrūkus žinių, daiktus atkuriame pagal analogus iš Valdovų rūmų, iš Novgorodo kultūros. Remiamės ir Kijevo Rusios medžiaga.

Įkalnė

Įkalnė

– Negi viduramžiais Novgorode ir Kijevo Rusios žemėse gyvenusių žmonių buitis buvo tokia pati kaip Kernavėje?

– Kernavė buvo senovinės pagoniškos valstybės centras. Jau tada amatai ir krikščioniška kultūra palaipsniui sunkėsi ir iš Vakarų Europos, ir iš Kijevo Rusios. Daug analogų rasta  Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose. Galime teigti, kad daugiausiai buities rakandų buvo pagaminta vietoje, tačiau nemaža dalis buvo atvežtiniai. Senosios kultūros arealas buvo platus, o Kernavė nebuvo izoliuotas miestas, miestiečių gyvenimas nebuvo uždaras.

Gyvenamasis kambarys

Gyvenamasis kambarys

– Kuriam tikslui buvo sukurtas skansenas? Kada pirmieji lankytojai galės apsilankyti viduramžių mieste?

– Po 2004 metų liepos mėnesio, kada Kernavės archeologinė vietovė – unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas – buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, gimė idėja tinkamai pristatyti visą šį palikimą pasaulio žmonėms. Būtu idealu, jog lankytojui peržengus viduramžių miesto vartus, prieš akis atsivertų tikroviški to meto vaizdai, kad atrodytų, jog žmonės iš savo pirkių išėjo trumpam ir tuojau sugrįš… Viduramžių miesto atidarymas planuojamas kitų metų gegužės mėnesį. Laiko liko mažai, o darbų daug.

Kalvė

Kalvė

– Tai gal galima bus viduramžių mieste kokią savaitėlę pagyventi? Be jokių patogumų, taip, kaip tais laikais miestiečiai ir gyveno…

– Galbūt savaitgaliais ir galima būtų kartu su vaikais ar anūkais pagyventi viduramžių sąlygomis, pavyzdžiui, pabūti su kalvio šeima, persirengus to laikotarpio drabužiais pasimokyti kalvio amato. Teritorija gali būti panaudota ir šviečiamajais veiklai, kada trobose tikri amatininkai demonstruoja savo meną. Turime minčių rengti edukacinius užsiėmimus, kai vienoje ar kitoje troboje galima būtų pabandyti išmokti amato. Eksperimentinės archeologijos festivalio metu galima būtų įkurdinti amatininkus ne improvizuotuose nameliuose, o tikrose rekonstruotose trobose.

Pirtis

Pirtis

– Kokie amatai bus atkurti Kernavės viduramžių mieste?

– Bus atkurti pagrindiniai amatai. Vienoje sodyboje apsigyvens juvelyras, kitoje – kalvis, trečioje – kaulo (rago) meistras. Juvelyro ir kauladirbio sodybos archeologiškai visiškai ištirtos, turime ir darbo įrankių, ir pačių dirbinių, ir žaliavos, iš kurios jie buvo gaminami. Kauladirbio sodyboje bus ir tošininko darbų. Visiškai bus atkurtas kalvystės amatas su dūminės pirkios elementais ir dūmine pirtimi. Demonstruosime ne tik darbo įrankius ir gaminius, tačiau ir buitį. Šiems trims amatams atkurti archeologinių žinių visiškai užtenka.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Nuotraukose: Kernavės viduramžių miesto trobesiai

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Kernavėje atsivers viduramžių miesto vartai…"

  1. istorija parašė:

    Man istorija kazkoks netikras mokslas. Nepatikrinamas pavyzdžiais. Galima bet kokia interpretacija. Niekas vis tiek teisos nežino.

Comments are closed.

scroll to top