Daiva Pelėdaitė Širvintų kultūros centro Musninkų filialo vadove pradėjo dirbti šių metų vasario mėnesį, lengvai įsiliejo į Musninkų miestelio bendruomenę, stengdamasi suvokti, kokių renginių ir veiklų pageidauja gyventojai.
Pasak Kultūros centro direktorės Rytės Kružikės, Daiva yra atvira naujoms idėjoms, pasižymi gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančios kultūrinės aplinkos. Ji turi naują požiūrį į kultūros projektus, geba taikyti naujausias technologijas ir komunikacijos formas, taip pat efektyviai dirba su įvairiomis bendruomenėmis ir skatina kultūrinę veiklą. Direktorės Rytės Kružikės teigimu, Daiva siekia tobulėti bei įgyti patirties.
Malonu, kad Musninkų filialo vedėja Daiva Pelėdaitė sutiko atsakyti į „Širvintų krašto“ klausimus ir pasidalyti profesinėmis bei kūrybinėmis įžvalgomis.
-Visada mane žavi kultūros pasaulis, saviveiklinis menas, iniciatyvūs žmonės. Šį kartą turiu galimybę pasikalbėti apie tai, kaip prasidėjo Jūsų kelias kultūros srityje? Kas paskatino imtis kultūros darbuotojo darbo? Kokius mokslus esate baigusi? Iš kur kilusi?
-Mano kelio kultūros srityje ištakos – vaikystė. Gimiau Utenoje. Nuo pirmos klasės pradėjau lankyti folkloro būrelį. Koncertuodavome įvairiuose Lietuvos miestuose. Tada buvo choras, jaunimo tautinių šokių kolektyvas, dalyvavimas Dainų šventėje. Tai buvo pradžių pradžia. Tada socialinės pedagogikos studijos, po jų išvykau gyventi į Varėną ir 2010 m. pradėjau dirbti Kultūros centre. Dirbau renginių organizatore, neformalaus ugdymo mokytoja, turėjau privačią šokių studiją. Kas paskatino? Viskas vyko natūraliai, sava tėkme. Manau, nuo gimimo žmoguje dažniausiai būna užkoduotas jo kelias, pomėgiai, aistros. Su laiku ir patirtimi mes jį atrandame, jei atidžiai klausomės savęs.
-Pastaruoju metu girdime daug teigiamų atsiliepimų apie Jūsų darbą Širvintų kultūros centre. Kodėl pasirinkote Širvintų kultūros centro Musninkų filialą? Kaip, Jūsų nuomone, Kultūros centras ir Musninkų filialas prisideda prie bendruomenės gyvenimo ir kokius pokyčius pastebite per savo veiklą?
-Aš nepasirinkau, jis pasirinko mane. Taip jau susiklostė gyvenimo aplinkybės, kad aš atsiradau Širvintose, nors porą metų prieš tai gyvenau Palangoje. Visai nekaltai ir nieko nesitikėdama nusiunčiau savo CV į Širvintų kultūros centrą ir man paskambino. Širvintų kultūros centras labai didelį indėlį deda į kultūrinio gyvenimo puoselėjimą ir vystymą. Kasmetiniai renginiai pritraukia daug lankytojų ne tik iš rajono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Žinomi atlikėjai, grupės, renginių vedėjai ir didelis dėmesys tradicijoms bei jų išsaugojimui – tai Širvintų kultūros centro kokybės ženklas. Filialai irgi neatsilieka. Neseniai pradėjau dirbti Musninkų filiale, bet jau pavyko suorganizuoti kelis renginius, kurie atgaivino miestelį bei jo dvasią.
-Kokie yra didžiausi Jūsų darbo Musninkų bendruomenėje iššūkiai? Kaip gyventojai įsitraukia į kultūros veiklas ir renginius? Ar pastebite skirtumų tarp kultūrinio gyvenimo mieste ir kaime?
-Didžiausias iššūkis – vyresnioji karta. Mano suvokimas apie kultūrą šiek tiek kitoks. Aš noriu labiau orientuotis į jaunąją kartą, aišku, dėmesio duodant ir senoliams bei jų kultūriniams poreikiams. Musninkuose veikia Alfonso Petrulio gimnazija, kurioje pilna aktyvaus ir gabaus jaunimo. Aplinkui gyvena daug jaunų šeimų. Jų mąstymas kitoks, jų poreikiai kiti, tad man labai svarbu pastebėti ir juos. Žmonės jaukinasi ir pažindinasi, pripranta prie manęs, o aš randu bendrą kalbą. Puiki miestelio bendruomenė irgi mielai prisijungia prie organizuojamų renginių. Skirtumai tikrai yra, kaime žmonės ne tokie drąsūs, jie atsargesni, labiau kritiški, reikia daugiau laiko rasti abipusiam supratimui, sunkiau įsileidžia naujoves ir pokyčius.
-Kokių naujų projektų ar iniciatyvų planuojate artimiausiu metu? Kaip vertinate jaunimo įsitraukimą į kultūrinę veiklą kaime? Kokie renginiai ar projektai Jums buvo patys įsimintiniausi ir kodėl?
-Pats artimiausias planas: diskoteka jaunimui, Kalėdinė diena Musninkuose (eglutės įžiebimas, mugė gimnazijoje, vakarinis kalėdinis koncertas). Yra bėda su jaunimu. Po pamokų jie išvežami namo ir nėra patogaus susisiekimo, kad jie galėtų dalyvauti vakariniame kultūriniame gyvenime. Pavyzdžiui, turiu dainuojančių vaikų grupelę ir tenka juos pačiai vežioti į namus, kad tik jie galėtų lankyti užsiėmimus. Čia šiokia tokia spraga. Šiaip jie rodo didelį norą įsitraukti. Įsimintiniausi renginiai buvo Baltas piknikas Musninkuose, Rudens šventė Širvintose, pleneras su Aldona Ragelskiene. Įsimintiniausia dėl to, kad šie renginiai subūrė bendruomenę bendram tikslui, visi integravosi ir prisidėjo kuriant kultūrą Musninkuose. Labai džiaugiuosi tais žmonėmis ir jų užsidegimu kurti. Tolimesnei ateičiai… Aš vis ieškau ypatingos vietos aplink Musninkus, kurioje būtų galima organizuoti meno festivalį su šviesos instaliacijomis ir koncertu vasaros metu. Dar daug idėjų yra, bet nenoriu visko atskleisti.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš Daivos Pelėdaitės asmeninio archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 22 d. laikraščio numeryje.
