„Vaivorykštės šviesoje“…

Knygos kūrybinė grupė: maketuotoja Vilma Gudeikaitė, dailininkė Rasa Rulevičiūtė ir eilėraščių autorė Danutė Miliukienė.

Rugpjūčio 9 dieną Širvintų viešosios bibliotekos skaitykloje vyko literatės Danutės Miliukienės eilėraščių knygos „Vaivorykštės šviesoje“ pristatymas. Pasak viešosios bibliotekos direktorės Laimos Kutiščevos, į kiekvieną knygos eilėraštį autorė įdėjo savo dūšios dalelę, gražūs ir apgalvoti žodžiai stebina bei džiugina.

Ar gali būti gražūs žodžiai paremti nūdienos gyvenimiškos tiesos? Tą popietę, pasiklausius Danutės Miliukienės skaitomų eilių, įsitikinau, kad besiliejantys eilėraščio posmai ne tik gražūs, tačiau ir labai tikroviški. Autorė labai įdomiai pristatė savo pirmąją eilėraščių knygą. „Ši knyga – kūrinys, kurį galima kritikuoti. Jau nuo vaikystės bandžiau sueiliuoti ir užrašyti tai, ką mačiau. Knygoje yra eilėraščių, parašytų dar 1956 metais ir dabar, todėl eilės nevienodos savo turiniu ir kokybe. Paprasčiausiai sėsti ir parašyti eilėraščio negaliu. Tam reikia impulso, postūmio, gilaus jausmo,“ – pasakojo Danutė.

Knygą sudaro trys dalys. Pirmoji pavadinta „Skrendanti pieva“. Pristatydama šią savo knygos dalį, autorė papasakojo apie savo vaikystę. Apie tremtinį tėvelį, kurio nespėjo pažinti, apie mamą, Viliošių kaimo mokytoją, apie senelę, kuri, norėdama įdėti į širdį gėrio ir grožio supratimą, dirbdama įvairius darbus, vis giedodavo. Senelės dainos autorės atmintyje užsifiksavo lyg kūrybinės išminties kodas.

Ir šios dienos „pamokoje“ mokytojos Danutės Miliukienės „mokinių“ nuotaika puiki.

„Bendraujant su žmonėmis, stulbina jų mintyse ir kalboje jaučiamas gyvenimo graudulys. Šioje knygoje to nėra… Iš tikrųjų mane supantį pasaulį mačiau gal kiek ir geresnį nei iš tiesų jis toks yra. Savo mokiniuose taip pat ieškojau gėrio, tos tikros vaivorykštės spalvos, kurią suradus supranti Dievo ir pasaulio didybę,“ – mintimis dalijosi knygos autorė.

Antra knygos dalis vadinasi „Vaivorykštės šviesoje“. Tai eilės skirtos buvusiai kolegei ir draugei matematikos mokytojai Adelei Jakštienei, anūkui Jokūbui, jūrai ir meilei… „Žodis gali atstumti, sužeisti ir išgydyti. Tačiau svarbūs ne tik tie žodžiai, kuriuos išgirdome ar išsakėme. Galbūt, svarbesni tie, dar neištarti, tie, kuriuos kartojame mintyse. Žodžiai apie meilę… Juk tai, kas yra brangiausia, visada sunkiausia ištarti. Nors dalelytė brangių jausmų reikia palikti savyje. Jausmų, apie kuriuos net su pačia geriausia drauge negalima kalbėti…“ – į moteris (!) kreipėsi poetė.

Trečiame knygos skyriuje „Visada kartu“ – sudėtos dainos. Autorė nuoširdžiai padėkojo už knygos iliustracijas Rasai Rulevičiūtei ir už viršelio maketavimą Vilmai Gudeikaitei.

Pertraukėlių metu tarp eilėraščių skaitymo buvo sugiedotas neoficialus Širvintų krašto himnas – „Širvinta“ (autorė Danutė Miliukienė), klausyta muzikos ir net šokta. Tą dieną eilėraščių knygos „Vaivorykštės šviesoje“ autorei Danutei Miliukienei širvintiškiai skyrė daug gražių žodžių, linkėjimų ir gėlių.

Remigijus Bonikatas