„Atidarykit vartelius“…

Evelina Potiomkinaitė siūlė pirmąsias pavasarines gėles.

Penktadienio popietę Gelvonuose vyko kultūros diena – teatralizuotas koncertas „Atidarykit vartelius“. Iš pirmo žvilgsnio koncerto pavadinimas atrodė kiek keistokas, tačiau po kiek laiko jo prasmė tapo aiški. Scenoje atgijo tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimas, tiksliau vieno pasiturinčio ūkininko rūpesčiai į duris pasibeldus pavasariui. Tais laikais kosmoso neraižė jokie meteorologiniai palydovai, nebuvo nei kompiuterių, nei televizorių. Žmonės apie gamtos reiškinius galėjo spręsti iš perduodamos senolių patirties sukauptos informacijos, laiko patikrintų tam tikrų gamtos reiškinių, naminių ir laukinių gyvulių bei paukščių elgesio. Mūsų senoliai buvo guvaus proto – pagal tam tikrus ženklus jie atspėdavo, ar šiltas bus pavasaris, ar lietinga vasara, ar šalta žiema… Žinodavo, kada geriausia sėti javus, koks metas tinka skerstuvėms…

Penktadienį scenoje atsivėrė varteliai, pro kuriuos galėjo „įeiti“ visi salėje sėdintys žmonės. Po renginio vedėjos pasakotojos Onos Valančienės kaip visada šmaikštaus įžanginio žodžio ir publikos pasveikinimo su pirmąja pavasario diena, scenoje užvirė realus sodiečių gyvenimas. Sodyboje šeimininkavo gaspadoriai ūkininkai Lolita Griškevičienė ir Kazys Visackas. Dvi mergos Asta Mikučionienė ir Daiva Jakimavičienė spėjo ne tik darbus nudirbti, tačiau ir stipriai „papletkavoti“. Joms buvo žinomos ne tik savo šeimininkų paslaptys, tačiau ir viso kaimo naujienos. Svarbi figūra tų dienų kaime buvo piemenukas Dovydas Smailys. Juk jam visas kaimas patikėdavo savo gyvulius. Į sodybą kartais užsukdavo griežtas kaimynas Lionginas Juzėnas. Žiūrovams ypač patiko vaizdelis, kada abu ūkininkai su botagais išvaiko ant tvorų pasilypėjusias ir garsiai dainas traukiančias mergas. Tai lėkė spiegdamos ir sijonus pasikaišiusios…

Gyvenimas scenoje buvo glaudžiai susietas su Jurginėmis. Seniau Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Jos buvo skirtos apeigoms, susijusioms su pirmaisiais pavasario darbais, su gyvulių išginimu į lauką. Iš abiejų gaspadorių ir net mergų kalbų žiūrovai daug naudingų dalykėlių išgirdo. Pavyzdžiui, pirmą kartą išgenamų gyvulių nugaras reikėdavo paglostyti žilvičio šaka su „kačiukais“, kad jie būtų riebūs, sveiki ir saugūs nuo vilkų. Mergos scenoje taip pat negalėjo suprasti, kam ūkininkas dirvoje užkasa duonos bandelę. Pasirodo, šios apeigos metu gaspadorius galėdavo geriau susikalbėti su savo žeme. Taigi, Gelvonų ūkininkui rugiai „pasakė“ kad derlius rudenį bus geras – net geležinių ratų prireiks… Per Jurgines negalima buvo nei žemės judinti, nei su gyvuliais dirbti. Kitaip gyvuliai nuo ligų išgaiš arba žvėrys juos išpjaus. Daug įdomių ir net šiai dienai naudingų patarimų buvo išsakyta…

Neapsieita buvo ir be smagių šokių bei lietuvių liaudies dainų. Svarų žodį tarė jaunimas iš Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės ir Gelvonų vidurinės mokyklų. Bagaslaviškietis Lukas Šimelis (vadovė Roma Vareikienė) sklandžiai paporino nutikimą, kaip čigonas ūkininką apgavo. Armonika smagiai pagrojo Andrius Sapitavičius, puikiai tarpusavyje derėjo Luko Šimelio būgnas, Andriaus Sapitavičiaus armonika ir Justės Rutkauskaitės dūdelė (vadovas Kazys Petreikis). Scenoje šauniai apie sesių rūpesčius padainavo bei ratelius „Oi, tu, kuoseli“ bei „Šitam dideliam būry“ suko mergužėlės ir bernužėliai iš Gelvonų vidurinės mokyklos folkloro ansamblio „Dagilėlis“ (vadovė Audronė Dabravolskienė). Arkliaganiai šv. Jurgio dieną taip pat rengdavo šventę. Su botagais rankose pasirodę vaikinukai iš tautinių šokių kolektyvo „Gelvinta“ (vadovė Raminta Maslinskienė) puikiai tai pademonstravo.

Nė vienas renginys Gelvonuose neįsivaizduojamas be folkloro ansamblio „Savingė“ (vadovė Laimutė Bikulčienė). Ansamblis tapo tikru savo krašto ambasadoriumi, atstovaujančiu Gelvonams svarbiausiuose rajono (ir ne tik…) kultūriniuose renginiuose, o šiais metais kolektyvui už Širvintų krašto etnokultūros paveldo išsaugojimą ir tradicijų puoselėjimą įteikta Igno Šeiniaus premija. Scenoje pasirodžius savingiečiams, publikai jau po poros minučių tapo visiškai aišku, kad premija buvo skirta ne veltui… Scena „nusidažė“ sodriomis kaloringomis spalvomis, į kurias įsiliejo lietuvių liaudies dainos „Sėjau rūtelių“, „Žalias ąžuolėli“, apeiginė giesmė „Jurgi, šildyk žemę“, šokiai „Linksmasis“ ir „Krakoviakas“, ratelis „Pavasarėlis“. Kultūros dienose Gelvonuose dalyvavo svečiai iš Širvintų. Net septynios niekada nesenstančių šeimynų poros iš šokių kolektyvo „Radasta“ (vadovė Ramunė Bolotnikovienė) pademonstravo, jog šokti jos moka profesionaliai… Šios įdomios ir prasmingos šventės režisierė ir scenografė – Gita Krylavičienė.

Prieš „vartelių atidarymą“ vyko mugė. Gelvoniškiai ir jų svečiai galėjo įsigyti daug naudingų dalykų. Valgomų ir nevalgomų… Vos tik įėjus pro duris prie keisto dūzgiančio aparato galima buvo pamatyti būrį vaikų. Kęstučio Stankevičiaus auklėtiniai šeštokai malė grūdus. Čia galima buvo ne tik rupių miltų įsigyti, bet ir gatavos produkcijos – blynų paragauti. Svarbiausia, – veltui… Pagrindinėje salėje prie dviem eilėm sustatytų stalų sėdėjo prekeiviai. Prekių buvo daug – lyg tikroje Kaziuko mugėje. Neblogai sekėsi gelvoniškiui Viktorui Virkečiui. Viktoras neblogai išmanė moterų psichologiją. Mat prie ąžuolinės pjaustymui skirtos lentos veltui pridėdavo gražią plastmasinę savo darbo gėlę. Kuri šeimininkė nesusivilios… Svetlanos Savarauskienės megztos spalvingos pirštinės, originalūs Gelvonų vidurinės mokyklos dvyliktokių (auklėtoja Sondra Bartulienė) gėlių krepšeliai bei iš įdomios medžiagos pagaminta vištų šeimynėlė (gaidys, penkios vištos ir… vienas viščiukas). Andželos Dragūnienės iš Dabužynės kaimo prekes puošė dukters Dianos pagaminta ir savo darbo drabužėliais aprengta prie šakos rymanti lėlė. Bagaslaviškietė Daiva Matvejevienė atsivežė tortą. Tokio torto gyvenime niekas nebuvo matęs. Ne tortas, o kunigaikščio pilis! Šokolado gabaliukais apibarstyti penki smailūs bokštai, langai, kiemas, vartai. Ir visi šie architektūriniai objektai skirtingų spalvų… Ir, svarbiausia, šeimininkė patvirtino, jog viskas yra valgoma ir labai skanu. Nors laukai dar gausiai padengti sniegu, tačiau Evelina Potiomkinaitė su mama Jolanta siūlė pirmąsias jau pražydusias pavasario gėles. Tai kas, kad dirbtines… Norintys pasisaldinti sau gyvenimą bei pagerinti sveikatą ragavo ir čia pat pirko bitininkų Rimos ir Gedimino Žilinskų medaus. Išklausiusi piešimo ant šilko seminarą, savo spalvingus darbus pristatė Regina Ramaškevičienė. Du kaimynai Sladkevičius ir Olsevičius prekiavo moliūgų pyragais, sūriu ir siūlė nusipirkti gyvą gaidį… Kieno gaidys, o kieno pyragai, buvo sunku suprasti. Vaidilutė Vilčinskienė prekiavo gilių kava, o Brigita Samušytė savo kieme užderėjusiais graikiniais riešutais. Galima buvo nusipirkti Pusvaškių šeimynos keptos skanios naminės duonos bei ragaišio.

Besibaigiant mugei Gelvonų krašto bendruomenės pirmininkė Ona Valančienė papasakojo apie projektą „Žingsniai verslumo link: Gelvonų krašto bendruomenės ekonominę veiklą skatinančių žinių bei įgūdžių gerinimas“, padėkos raštais apdovanojo daugybę aktyvių Gelvonų krašto žmonių. Po koncerto salėje galima buvo pasigrožėti Gelvonų vidurinės mokyklos mokinės Monikos Balukevičiūtės meninėmis fotografijomis.

Remigijus Bonikatas

[imagebrowser id=311]