Šiandien sukanka lygiai 100 metų, kai 2021 metų spalio 2 dieną įvyko pirmoji 1918 metais įkurtos Lietuvos milicijos šventė. Milicija oficialiai veikė iki 1924-ųjų, kai buvo pervadinta į policiją.
1918-aisiais miliciją įkurti buvo būtinybė, kadangi Rusijos imperijoje lietuviams buvo draudžiama dirbti Lietuvoje esančiose valdžios įstaigose, taip pat ir policijoje. Visa to meto policija Lietuvoje buvo daugiausia rusų tautybės žmonės. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Lietuvą, policininkai kartu su Rusijos kariuomene pasitraukė į Rytus.
Iš pradžių miliciją kūrė kiekviena savivaldybė pagal savo supratimą, vėliau struktūra buvo centralizuota. Atrodo, milicija Ukmergėje buvo sustiprinta ir apginkluota dar pirmosiomis 1919 metų dienomis, kai pasitraukė vokiečiai.
Vienas iš Ukmergės milicijos uždavinių buvo kovoti su kontrabanda, kuri plūdo per Širvintas, Giedraičius ir kitus punktus, o tą kontrabandą vežė, kaip 1921 metais rašė „Lietuva“, – „…mūsų gerieji žydeliai“, strimgalviais vežę įvairias prekes tiems, „kurie jiems nesenai barzdas rovė [lenkams]“. Atseit, per „neitralinę zoną“ nesunku pergabenti, o vietinė milicija turbūt nieko nežino, nes nė vieno spekulianto dar nesuėmė ir į Ukmergės miliciją nepristatė.
Kritika galbūt padarė savo darbą, nes 1921 metų pabaigoje „Laisvė“ pranešė, kad gruodžio 1 dieną milicija sugavo Širvintų nuovados viršininką, vežantį 16 pūdų (apie 260 kg) sacharino.
Tačiau laikraštis „Milicijos žinios“ (1922 m. Nr. 1) tarp tuomet Lietuvoje veikusių milicijos nuovadų Širvintų nuovados kažkodėl nepaminėjo. Leidinyje išvardyta visa šalies milicijos struktūra ir nurodyta, kad Ukmergės apskrityje veikia 5 nuovados, viena jų, ketvirtoji, – „Gelvonių mieste“. Taip pat parašyta, kad ši nuovada aptarnauja Gelvonų, Musninkų, Pabaisko ir Širvintų valsčius.
Nors Širvintos pateko į Neutraliąją zoną, čia buvo susikūrusi lietuviškoji valdžia – valsčiaus valdyba, kuri Tautų Sąjungos kontrolės komisijos buvo įgaliota atlikti vietos administracijos ir teismo reikalus. Galimas dalykas, tvarkos palaikymas prie administravimo reikalų nebuvo priskirtas, nors įtarimų, kad ne tik lietuvių partizanai, bet ir milicija Širvintose galėjo veikti nelegaliai, yra. Štai tame pat „Milicijos žinių“ numeryje išvardyti Ukmergės apskrityje dirbantys ne penki, kiek paminėta nuovadų, o šeši nuovadų viršininkai ir 10 jų padėjėjų. Apmaudu, kad neparašyta, iš kokių jie nuovadų, tada būtų aiškiau. Vėlesniame „Milicijos žinių“ laikraštyje (1923 m., Nr. 2) galima atsekti, kad 1923 metų balandį Ukmergės apskrities milicijos IV nuovados, taigi – Gelvonų, viršininku, kaip gerai išlaikęs egzaminus Kauno milicijos mokykloje, buvo paskirtas Mikas Morkūnas.
Kad Širvintų milicija bent jau oficialiai nebuvo įkurta Lietuvos valdžios, galima suprasti iš istoriko Vytauto Lesčiaus monografijos „Lenkų provokacijos Neutralioje zonoje 1921-1923 metais“. Istorikas rašo, kad „Lietuviams palanki Širvintų milicija, susiorganizavusi iš vietinių apylinkės jaunų vyrų, neįstengė viena Širvintų miestelio ir jo gyventojų apginti. Pastebėję ar sužinoję apie besiartinančius lenkų partizanus, jie palikdavo miestelį, bėgdavo į Akmenius, kur buvo IV pėst. pulko kuopos karių rezervas su viršininku, ir prašydavo pagalbos“.
Vytautas Lesčius rašo, kad tuo metu Širvintų milicijos organizavimu ir jos veikimu rūpinosi pats Širvintų valsčiaus viršaitis Povilas Žukauskas ir jo pagalbininkai Petrauskas ir Gruzdys. Viršaitis itin sumaniai ir rūpestingai veikė lietuvių naudai ne tik organizuodamas miliciją, pildydamas fiktyvias knygas (bylas), reikalingas atsiskaityti Tautų Sąjungos kontrolės komisijos nariams.
„Reaguodama į lietuvių ir lenkų valdžios bei neutralios zonos gyventojų nuolatinius skundus dėl nenormalios padėties krašte, 1922 m. rugsėjo 19 d. susipažinti su padėtimi vietoje į Širvintas atvyko Tautų Sąjungos kontrolės komisijos atstovai ispanas P. Saura ir serbas Lasič, lydimi 4 lenkų milicininkų. Būdami vietoje, jie pasikalbėjo su bažnyčios klebonu kunigu J. Novickiu, apžiūrėjo milicijos būstinę, kurioje rado 41 milicininką (likusieji lietuvių milicininkai jiems nesirodė),“ – rašo Vytautas Lesčius.
Taigi, yra šiokių tokių abejonių, ar su sacharino kontrabanda įkliuvęs asmuo oficialiai buvo laikomas Širvintų nuovados viršininku, ir kokios nuovados apskritai.
