Sausio 11-oji – Palemono vardadienis

Palemonas. Mečislovo Barvickio piešinio fragmentas. 1908 m. limis.lt iliustr.

Lietuvių valstybinės kalbos komisijos duomenimis, iki šiol Širvintų rajone nėra buvę atvejo, kad naujagimiui būtų duotas Palemono vardas.

Palemonas esą buvo legendinis lietuvių kunigaikštis, minimas viduramžių istorikų. Pasakojama, kad Palemonas (arba kitaip dar – Apolonas) buvo vienas iš Romos kilmingųjų, kuris kartu su savo šeima, pavaldiniais ir jų šeimomis, turtu bei kariais bėgo laivais iš Romos ir taip atplaukęs į Baltijos jūrą, o iš jos – į Kuršmares, paskui Nemuno žiotimis pasiekęs gilumą. Apsistojęs ties Dubysos žiotimis prie dabartinio Seredžiaus, įkūrė Lietuvą. Taip atsirado legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija.

Pasak legendos, Palemonui Lietuvoje gimė trys sūnūs: Barkus (Barkas), Kunas (Kūnas) ir Spera. A. Vijūko Kojelavičiaus teigimu, po kunigaikščio Palemono mirties jo sūnūs pasidalijo tuometinės Lietuvos žemes ir įkūrė sostines. Barkus įkūrė Jurbarką ir gavo valdyti tą Žemaitijos dalį, kuri plyti tarp nuo Jūros iki Nemuno upių, ligi Kuršių įlankos.

Kuno valstybė ribojosi su Nemunu, Dubysa ir Nevėžiu bei Nerimi. Tų žemių sostinę Kunas įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje, o miestas tapo Kaunu.

Spera nukeliavo gerokai į rytus ir valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių bei prie didžiulio ežero pastatė pilį. Toji vieta dar ir dabar vadinama Spėra, o greta išlikęs Paspėrių kaimas.

Po brolių mirties Kuno sūnus Kernius gavo iš tėvo žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o kitas jo sūnus Gimbutas gavo Žemaitiją. Kernius laikomas Kernavės įkūrėju, tad sausio 11-ąją pažymėsime su mūsų kraštu siejamų Speros ir Kerniaus tėvo, senelio Palemono vardadienį.

Palemono dinastijos genealoginiame medyje yra įrašyta daugiau su mūsų kraštais siejamų istorinių asmenų, pavyzdžiui, – Pajauta, Kukovaitis, Traidenis.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 6 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top