1895 metų rugsėjo 29 dieną Širvintų valsčiaus Šniponių kaime gimė būsimasis Lietuvos kariuomenės pulkininkas Vladas Skorupskis. Kaip ir Gelvonėliuose gimęs aviacijos pulkininkas Antanas Mačiuika, Vladas Skorupskis tapo vienu iš kelių mūsų rajono teritorijoje gimusių aukštųjų karininkų, palikusių pastebimą pėdsaką tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijoje.
Ankstyvoji Vlado Skorupskio jaunystė nėra plačiai aprašyta. Žinoma, kad baigė Ukmergės miesto mokykloje 7 klases, išlaikė brandos egzaminus. 1914 metais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis buvo mobilizuotas. Tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės daliniuose, iš pradžių vokiečių fronte, nuo 1916 metų – turkų fronte. 1916 metais Tbilisio (Tifliso) karo mokykloje baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1917 metais dalyvavo karinėje ekspedicijoje prieš kurdus Kurdistane. Vėliau su II Kaukazo divizijos 6-uoju pulku buvo perkeltas į Armėniją. 1918 metais po sąjungininkų kariuomenės vėliava Kaukaze kovėsi su bolševikais, tarnavo kuriamos Gruzijos Demokratinės Respublikos kariuomenės štabe Tbilisyje. Tarnybą baigė štabskapitonu. 1918 metų spalį per Potį, Sevastopolį ir Odesą grįžo į Lietuvą ir lapkričio 10 dieną Vilniuje įstojo į tik ką besikuriantį pirmą lietuvių pėstininkų pulką. Iš pradžių buvo paskirtas 5-osios kuopos, paskui 2-ojo bataliono vadu.
Vienas ryškesnių Vlado Skorupskio vadovavimo įrodymų – jo vaidmuo 1919 metų vasaros pabaigoje surengtoje Zarasų operacijoje, kai buvo užkirstas kelias bolševikų veržimuisi į Lietuvą. O štai karjeros viršūnė – pulko žygdarbis ties Radviliškiu, kai Lietuvos kariuomenė sumušė iš Latvijos į Lietuvą išvytus bermontininkus – samdinius vokiečius ir rusus, kuriuos planuota naudoti kovai su bolševikais. Net aviacija apginkluota savarankiška kariuomenė, kažkuria prasme dabartinės Rusijos „Wagner“ grupuotės analogas, tapo nebereikalinga po bolševikų ir vokiečių pasirašytos Bresto taikos.
1930 metais Vladas Skorupskis išėjo į atsargą, gyveno Širvintų valsčiuje, rašė populiarias karines knygas jaunuomenei.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 27 d. laikraščio numeryje.
