Iš Lietuvos kilusiems žydams skirtame interneto portale litvaksig.org skaičiuojama, kad Rusijos imperijos laikais Vilniaus apskrityje buvo 27 žydų bendruomenės (štetlai), joms priskiriami ir štetlai, buvę dabartinėje mūsų rajono teritorijoje: Bagaslaviškyje, Čiobiškyje, Gelvonuose, Musninkuose ir Širvintose.
1847 metais Širvintose gyveno tik 216 žydų. Po penkerių metų jų skaičius šoktelėjo net iki 1413, o trys iš keturių miestelio gyventojų buvo žydai. Kaip buvo rašyta Lietuvos žydų internetiniame portale zydai.lt, 1923 metais Širvintose gyveno 1053 žydai.
Tarpukario Lietuvoje žydų bendruomenę skaudžiai palietė ir emigracija. Štai jewishgen.org linksniuoja, kad per 1930-tųjų ekonominę krizę daug Širvintų žydų išvyko į Pietų Afriką, Ameriką, Kubą, Meksiką ir Palestiną. To paties šaltinio teigimu, 1940-taisiais Širvintose buvo belikę apie 700 žydų.
Tie, kas neišvyko, pražuvo II Pasaulinio karo mėsmalėje. Žydų genocidas neaplenkė ir mūsų rajono miestelių. Pirmosios aukos žuvo vokiečiams užėmus Širvintas, kai buvo padegta viena miestelyje veikusių maldos namų. Liepsnose žuvo moteris su sūnumi. Likusiųjų paskutine stotele tapo Pivonijos šilas prie Ukmergės. Vienais šaltiniais, kaip teigiama iajgscemetery.org, Širvintų žydai buvo sušaudyti 1941 metų rugsėjo 18-tąją, kiti šaltiniai, pavyzdžiui, – jewishgen.org teigia, kad paskutinios aukos iš Bagaslaviškio, Gelvonų, Musninkų, Širvintų Pivonijoje atgulė 1941 metų rugsėjo 26-tąją.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 17 d. laikraščio numeryje.
