Pirmoji Širvintų krašto fotografija?

Pirmoji Širvintų krašto fotografija?
Šiandien savo gyvenimo be fotografijos nesįsivaizduojame. Galima sakyti, XXI amžiaus pradžioje fotografuoja beveik visi, nuo mažo iki pagyvenusio – jei ne fotoaparatais, tai tokią funkciją turinčiais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais.
Yra žinoma, kad pirmoji fotografija mažiau nei prieš du šimtus metų buvo padaryta Prancūzijoje, Chalon-sur-Saone mieste, kur J. N. Niepce’as nuo 1813 metų tobulino neseniai išrastą litografijos būdą, kad „pieštų“ ne litografinė kreida, o šviesa. 1826 metais jis po 8 valandų (!!!) išlaikymo padarė pirmąją mums žinomų nuotraukų standartus primenančią fotografiją.
Nėra žinių, kada pirmoji nuotrauka buvo padaryta mūsų rajone, tačiau visai tikėtina, kad jos autorius buvo Juzefas Čechavičius, apie 1874-1880 metus apsilankęs Kernavėje ir nufotografavęs piliakalnius.
Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Juzefas Čechavičius, kitaip dar – Juozapas Čechovičius (lenk. Józef Czechowicz, Czechowicz-Liachowicki) 1818 metais gimė Lvove, dabartinės Ukrainos teritorijoje.
Gimęs bajorų šeimoje, Juzefas 1853-1856 metais, Krymo karo metu, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1856 metais jis Paryžiuje mokėsi fotografijos, o 1862 metais Varšuvoje – dailės. Baigęs studijas, Juzefas Čechavičius dvejus metus gyveno Vitebske (dabartinės Baltarusijos teritorijoje), ten įsteigė fotoateljė Vitebske. Nuo 1865 metų jis apsigyveno Vilniuje, kur jau kitais metais atidarė fotoateljė. Ji su dvejų metų (1874-1876) pertrauka veikė iki pat fotografo mirties.
Nuo 1876 iki 1885 metų vilnietis buvo Prancūzų fotografijos draugijos narys.
Susidomėjęs fotografija, Juzefas Čechavičius fotografavo Rusijos vaizdus, nuo 1869 metų – Vilniaus architektūrą ir apylinkes. 1866 metų kovo 2-ąją Juzefas Čechavičius gavo Vilniaus gubernatoriaus Stepano Paniutino leidimą visose Šiaurės Vakarų gubernijose daryti krašte naudojamų žemės ūkio padargų, fabrikų įrangos, etnografinių kostiumų, gyventojų regioninių tipų nuotraukas ir ilgą laiką tik jis vienintelis turėjo leidimą fotografuoti Vilnių ir jo apylinkes. Jo darytos nuotraukos šiandien yra labai reikšmingas fotografijos meno ir istorijos palikimas.
1872 metais už vietovių fotografijas Juzefas Čechavičius pelnė Politechnikos parodos Maskvoje didįjį sidabro medalį ir diplomą, o 1882-aisiais už architektūros fotografijas – Rusijos pramonės ir meno parodos Maskvoje sidabro medalį ir diplomą.
Juzefas Čechavičius išleido du savo nuotraukų albumus. Vienas jų – 1870 metais sudarytas albumas „Vilniaus vaizdai“ („Widoki Wilno“), kitas – „Neries pakrančių albumas“ („Album brzegów Wilii“), kurio tiksli išleidimo data nėra nustatyta. Prieš dvidešimt metų, 1995-aisiais, Lietuvoje buvo išleista fotografijų rinktinė „Czechowicz. XIX amžiaus Vilniaus vaizdai“.
Kaip teigia Stanislovas Žvirgždas ir Skirmantas Valiulis publikacijoje „Fotografijų albumai Lietuvoje: raida, tipai, tendencijos“ (photography.lt), 1871 metais Drezdene buvo išspausdinta Konstantino Tiškevičiaus knyga „Neris ir jos krantai“, parašyta lenkiškai, kurioje smulkiai aprašoma 1857 m. kelionė Neries upe iš Vileikos į Kauną. Tikriausiai J. Čechavičius bus skaitęs šią knygą ir apie 1874-1880 metus dar kartą plaukęs upe nuo ištakų iki žiočių. Kelionės metu J. Čechavičius fotografavo Neries pakrantes, o vėliau tas nuotraukas sudėjo į savo „Album brzegów Wilii“. Tai 28 puslapių (maždaug 27,7×34,4 cm formato) albumas, kuriame yra 27 nuotraukos ir viena reprodukcija. Peržiūrėjus šį albumą galima nesunkiai atsekti beveik visą Juzefo Čechavičiaus plaukimo maršrutą: nuo Vileikos iki Vilniaus, o paskui iki Kauno per Kernavę, Ardiškes, Čiobiškį.
„Albume visos fotografijos išdėstytos laisvai, beveik nesilaikant plaukimo maršruto. Sprendžiant iš Vilniaus fotografijų, „Album brzegów Wilii“ galėjo būti sudarytas apie 1874-1880 m. Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje saugomi keli minėto albumo lapai su Panerių ir Trinapolio vaizdais. Panašių lapų rasime ir Vilniaus universiteto bibliotekoje, todėl galime teigti, jog J. Čechavičius buvo padaręs keliolika tokių albumų. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma ir dalis šio albumo nuotraukų negatyvų,“ – teigia tyrinėtojai.
Kaip jie rašo, 1885 metais Juzefas Čechavičius pradėjo kaupti fotografijas naujai Vilniaus miesto ir apylinkių serijai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomi dar du jo albumai „Wilno i okolice“. Į pirmąjį 28×32,2 cm formato albumą sudėtos 44 fotografijos, į antrąjį panašaus formato albumą įklijuotos 47 fotografijos. Sprendžiant iš nuotraukų datų, galima teigti, kad abu albumai buvo sukomplektuoti apie 1886 metus. Vilniaus dailininkas Boleslovas Ruseckas 1886 metų pavasarį kelis kartus per savaitę lankydavosi pas Juzefą Čechavičių ir padėjo fotografui atrinkti ir sudėlioti nuotraukas būsimajam albumui.
Žinia, Boleslovas Ruseckas, garsiojo Kanuto Rusecko sūnus, yra susijęs su Kernave, tiksliau – Kernavėlės dvaru, kurį valdė. Boleslovas (1824-1912) buvo aistringas bitininkas ir Kernavėlės dvare laikė avilius. Kelis avilius jis atsivežė į Vilnių ir pastatė savo bute. Bitės skraidė pro atvirus langus ir nuešdavo nemažai medaus iš vilniečių daržų.
O mirė fotografas Juzefas Čechavičius 1888 metų sausio 13 dieną Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Po jo mirties ateljė paveldėjo Ana de Rotė, ištekėjusi už dailininko Vincento Slendzinskio. Ji platino fotografo darbus žymėdama savo spaudu.
Parengė Gintaras Bielskis
Kernavės piliakalniai iš pietvakarių pusės XIX a. antrojoje pusėje. J. Čechavičiaus nuotrauka (kvr.kpd.lt)
Kernavė senoje graviūroje (iš K. Tiškevičiaus monografijos apie kelionę Nerimi)
Fotografo Juozapo Čechavičiaus kapas Bernardinų kapinėse
Kernavės piliakalniai iš pietvakarių pusės XIX a. antrojoje pusėje. J. Čechavičiaus nuotrauka (kvr.kpd.lt)

Kernavės piliakalniai iš pietvakarių pusės XIX a. antrojoje pusėje. J. Čechavičiaus nuotrauka (kvr.kpd.lt)

Šiandien savo gyvenimo be fotografijos nesįsivaizduojame. Galima sakyti, XXI amžiaus pradžioje fotografuoja beveik visi, nuo mažo iki pagyvenusio – jei ne fotoaparatais, tai tokią funkciją turinčiais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais.

Kernavė XIX a. Galimas dalykas, autorius - irgi J. Čechavičius.

Kernavė XIX a. Galimas dalykas, autorius - irgi J. Čechavičius.

Yra žinoma, kad pirmoji fotografija mažiau nei prieš du šimtus metų buvo padaryta Prancūzijoje, Chalon-sur-Saone mieste, kur J. N. Niepce’as nuo 1813 metų tobulino neseniai išrastą litografijos būdą, kad „pieštų“ ne litografinė kreida, o šviesa. 1826 metais jis po 8 valandų (!!!) išlaikymo padarė pirmąją mums žinomų nuotraukų standartus primenančią fotografiją.

Nėra žinių, kada pirmoji nuotrauka buvo padaryta mūsų rajone, tačiau visai tikėtina, kad jos autorius buvo Juzefas Čechavičius, apie 1874-1880 metus apsilankęs Kernavėje ir nufotografavęs piliakalnius.

Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Juzefas Čechavičius, kitaip dar – Juozapas Čechovičius (lenk. Józef Czechowicz, Czechowicz-Liachowicki) 1818 metais gimė Lvove, dabartinės Ukrainos teritorijoje.

Lizdeikos kalnas Kernavėje. Spėjama, kad fotografuota XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.

Lizdeikos kalnas Kernavėje. Spėjama, kad fotografuota XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.

Gimęs bajorų šeimoje, Juzefas 1853-1856 metais, Krymo karo metu, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1856 metais jis Paryžiuje mokėsi fotografijos, o 1862 metais Varšuvoje – dailės. Baigęs studijas, Juzefas Čechavičius dvejus metus gyveno Vitebske (dabartinės Baltarusijos teritorijoje), ten įsteigė fotoateljė. Nuo 1865 metų jis apsigyveno Vilniuje, kur jau kitais metais atidarė fotoateljė. Ji su dvejų metų (1874-1876) pertrauka veikė iki pat fotografo mirties.

Nuo 1876 iki 1885 metų vilnietis buvo Prancūzų fotografijos draugijos narys.

Susidomėjęs fotografija, Juzefas Čechavičius fotografavo Rusijos vaizdus, nuo 1869 metų – Vilniaus architektūrą ir apylinkes. 1866 metų kovo 2-ąją Juzefas Čechavičius gavo Vilniaus gubernatoriaus Stepano Paniutino leidimą visose Šiaurės Vakarų gubernijose daryti krašte naudojamų žemės ūkio padargų, fabrikų įrangos, etnografinių kostiumų, gyventojų regioninių tipų nuotraukas ir ilgą laiką tik jis vienintelis turėjo leidimą fotografuoti Vilnių ir jo apylinkes. Jo darytos nuotraukos šiandien yra labai reikšmingas fotografijos meno ir istorijos palikimas.

Kernavė senoje graviūroje (iš K. Tiškevičiaus monografijos apie kelionę Nerimi)

Kernavė senoje graviūroje (iš K. Tiškevičiaus monografijos apie kelionę Nerimi)

1872 metais už vietovių fotografijas Juzefas Čechavičius pelnė Politechnikos parodos Maskvoje didįjį sidabro medalį ir diplomą, o 1882-aisiais už architektūros fotografijas – Rusijos pramonės ir meno parodos Maskvoje sidabro medalį ir diplomą.

Juzefas Čechavičius išleido du savo nuotraukų albumus. Vienas jų – 1870 metais sudarytas albumas „Vilniaus vaizdai“ („Widoki Wilno“), kitas – „Neries pakrančių albumas“ („Album brzegów Wilii“), kurio tiksli išleidimo data nėra nustatyta. Prieš dvidešimt metų, 1995-aisiais, Lietuvoje buvo išleista fotografijų rinktinė „Czechowicz. XIX amžiaus Vilniaus vaizdai“.

Kaip teigia Stanislovas Žvirgždas ir Skirmantas Valiulis publikacijoje „Fotografijų albumai Lietuvoje: raida, tipai, tendencijos“ (photography.lt), 1871 metais Drezdene buvo išspausdinta Konstantino Tiškevičiaus knyga „Neris ir jos krantai“, parašyta lenkiškai, kurioje smulkiai aprašoma 1857 m. kelionė Neries upe iš Vileikos į Kauną. Tikriausiai J. Čechavičius bus skaitęs šią knygą ir apie 1874-1880 metus dar kartą plaukęs upe nuo ištakų iki žiočių. Kelionės metu J. Čechavičius fotografavo Neries pakrantes, o vėliau tas nuotraukas sudėjo į savo „Album brzegów Wilii“. Tai 28 puslapių (maždaug 27,7×34,4 cm formato) albumas, kuriame yra 27 nuotraukos ir viena reprodukcija. Peržiūrėjus šį albumą galima nesunkiai atsekti beveik visą Juzefo Čechavičiaus plaukimo maršrutą: nuo Vileikos iki Vilniaus, o paskui iki Kauno per Kernavę, Ardiškes, Čiobiškį.

Fotografo Juozapo Čechavičiaus kapas Bernardinų kapinėse

Fotografo Juozapo Čechavičiaus kapas Bernardinų kapinėse

„Albume visos fotografijos išdėstytos laisvai, beveik nesilaikant plaukimo maršruto. Sprendžiant iš Vilniaus fotografijų, „Album brzegów Wilii“ galėjo būti sudarytas apie 1874-1880 m. Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje saugomi keli minėto albumo lapai su Panerių ir Trinapolio vaizdais. Panašių lapų rasime ir Vilniaus universiteto bibliotekoje, todėl galime teigti, jog J. Čechavičius buvo padaręs keliolika tokių albumų. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma ir dalis šio albumo nuotraukų negatyvų,“ – teigia tyrinėtojai.

Kaip jie rašo, 1885 metais Juzefas Čechavičius pradėjo kaupti fotografijas naujai Vilniaus miesto ir apylinkių serijai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomi dar du jo albumai „Wilno i okolice“. Į pirmąjį 28×32,2 cm formato albumą sudėtos 44 fotografijos, į antrąjį panašaus formato albumą įklijuotos 47 fotografijos. Sprendžiant iš nuotraukų datų, galima teigti, kad abu albumai buvo sukomplektuoti apie 1886 metus. Vilniaus dailininkas Boleslovas Ruseckas 1886 metų pavasarį kelis kartus per savaitę lankydavosi pas Juzefą Čechavičių ir padėjo fotografui atrinkti ir sudėlioti nuotraukas būsimajam albumui.

Žinia, Boleslovas Ruseckas, garsiojo Kanuto Rusecko sūnus, yra susijęs su Kernave, tiksliau – Kernavėlės dvaru, kurį valdė. Boleslovas (1824-1912) buvo aistringas bitininkas ir Kernavėlės dvare laikė avilius. Kelis avilius jis atsivežė į Vilnių ir pastatė savo bute. Bitės skraidė pro atvirus langus ir nuešdavo nemažai medaus iš vilniečių daržų.

O mirė fotografas Juzefas Čechavičius 1888 metų sausio 13 dieną Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Po jo mirties ateljė paveldėjo Ana de Rotė, ištekėjusi už dailininko Vincento Slendzinskio. Ji platino fotografo darbus žymėdama savo spaudu.

Parengė Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top