1919 metų liepos 4 dieną Lietuvos Vyriausybė Kaune pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Po dviejų dienų, liepos 6–ąją, buvo paleistas pirmas traukinys plačiuoju 143,5 cm geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį.
Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą ir atsivėrus naujoms eksporto į užsienį galimybėms, susirūpinta ir vietinio geležinkelių tinklo plėtra. 1923 metų vasario 23 dieną Lietuvos Respublikos Ministerių kabinetas nutarė šalyje „tuojau“ statyti 5 geležinkelių linijas. Dvi jų turėjo būti platieji geležinkeliai: Šiauliai–Klaipėda ir Kazlų Rūda – Jurbarkas, o trys – siaurieji geležinkeliai: Zarasai – Dusetos – Skapiškis; Molėtai – Ukmergė; Širvintos – Ukmergė.
Siaurasis geležinkelis iš Širvintų turėjo mūsų miestelį ir palei Neutraliąją zoną esančius valsčius sujungti su apskritimi, o toliau – su Kaunu jau funkcionuojančiu siauruoju geležinkeliu iš Ukmergės į Jonavą. Jį dar I Pasaulinio karo metais pastatė Vokietijos kariuomenės pionieriai ir karo belaisviai rusai. Statyti 60 cm pločio siaurąjį geležinkelį į Ukmergę ketinta dar iki karo, bet carinė valdžia nesiskubino. Vokiečiai šį sumanymą įgyvendino, kad galėtų iš regiono per Jonavą ir Kauną išvežti žemės ūkio produkciją, gyvulius ir miško medžiagą.
Ukmergės siauruku iš pradžių važinėjo tik 2 garvežiai, bet 1934 metais linijoje buvo 6 garvežiai ir 7 keleiviniai bei 55 prekiniai vagonai. 1936 metais buvo gautas dar vienas garvežys, keleivinių vagonų skaičius išaugo iki 18, o prekinių – iki 87. 1934 metais Ukmergės–Jonavos ruožą aptarnavo 37 darbuotojai – mašinistai, iešmininkai, remontininkai, konduktoriai, stoties viršininkas ir kt.
1937 metais sudarytame siaurųjų geležinkelių statybos 12 metų plane buvo numatyta nauja linija Kaunas – Ukmergė – Anykščiai – Svėdasai – Dusetos – Zarasai su atšaka Ukmergė – Kėdainiai. Darbai turėjo prasidėti 1942 metais, tačiau sutrukdė sovietinė okupacija, o paskui prasidėjęs karas.
Deja, priimtas nutarimas geležinkeliu „tuojau“ sujungti Širvintas ir Ukmergę taip ir nebuvo įgyvendintas. Viena iš priežasčių buvo ta, kad valdžia įsitikino plačiojo geležinkelio pranašumais prieš siaurąjį.
1939 metų spalį Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, buvo logiška manyti, kad galėtų būti naudingas geležinkelis iš Ukmergės per Širvintas į Vilnių. Dėl šaltų santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos automobilių kelias iš Širvintų į Vilnių buvo dešimtmečiais nemodernizuojamas ir be milžiniškų investicijų tikrai negalėjo tarnauti kaip svarbi arterija, jungianti didelę dalį Lietuvos su nauja sostine. Tad 1940 metų pradžioje buvo nutarta tiesti platųjį geležinkelį Kėdainiai – Ukmergė – Pabradė ir siaurąjį Rokiškis – Svėdasai – Anykščiai – Ukmergė – Vilnius.
Taip pat buvo suplanuota plačiuosius 143,5 cm geležinkelius nutiesti ruožuose Kaunas – Jonava – Ukmergė ir Panevėžys – Ukmergė. Taigi, Ukmergė būtų tapusi svarbiu geležinkelio mazgu į Vilnių vykstantiems traukiniams ne tik iš Kauno (tarpukariu lenkai išardė geležinkelio atkarpą tarp Vilniaus ir Vievio), bet ir iš Šiaulių, Kėdainių, Panevėžio.
Bet sumanymai taip ir liko sumanymais, o 1958 metais siaurasis geležinkelis iš Jonavos į Ukmergę buvo panaikintas, bėgiai išardyti.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
