Lapkričio 5-oji – Povilo Zimkaus mirties diena

Pirmas iš dešinės sėdi piršlys Povilas Zimkus. ePaveldas.lt nuotr.

Tarpukariu Vileikiškiuose gyvenęs Lietuvos kariuomenės savanoris Povilas Zimkus 1928-1940 metais ėjo Musninkų viršaičio pareigas, buvo renkamas į Ukmergės apskrities Tarybą, kandidatavo rinkimuose į Seimą.

Po 1940-aisiais sovietų suorganizuoto valdžios užgrobimo Lietuvoje buvęs viršaitis neilgai ūkininkavo ir savo ūkyje Vileikiškiuose. „Svieto lygintojai“ atėmė didesnę dalį ūkio žemės, o 1941-ųjų birželio 14-osios rytą Zimkų šeima buvo išgabenta į Jonavos geležinkelio stotį. Naujojoje Vilnioje šeimos galva buvo atskirtas nuo žmonos ir dviejų sūnų. Šie atsidūrė Altajaus srityje, o Povilas – Krasnojarsko krašto Rešiotų lageryje. Daugiau kaip po metų laiko, 1941-ųjų rugsėjo 19-ąją, „troika“ jį „nuteisė“ mirties bausme, kuri įvykdyta lygiai prieš 80 metų – 1942-ųjų lapkričio 5-ąją. Tiesa, kai kurie šaltiniai teigia, kad jis nesulaukė tos dienos – spalio 9-ąją mirė.

Povilas Zimkus tarpukariu buvo šviesus ir iškilus Vileikiškių gyventojas. Rašoma, kad tuo metu tik Zimkų šeima Vileikiškiuose kalbėjo lietuviškai. Kaip baigęs gimnaziją, kariavęs savanoriu, Povilas Zinkus buvo išrinktas Musninkų valsčiaus viršaičiu. Už sėkmingą darbą ir nuopelnus Lietuvos valstybei 1938 metais Povilas Zimkus buvo apdovanotas Gedimino ordino Jaunio garbės ženklu, buvo gavęs Savanorio medalį.

Vietos gyventojai Povilą Zimkų labai gerbė ir mylėjo dėl linksmo būdo. Prisimenama, kad jį dažnai kviesdavę piršliauti. Šioje nuotraukoje įamžintos 1936 metų vasario 25 dieną Vileikiškiuose vykusios mokytojų Stasės ir Antano Ambrazaičių vestuvės. Pirmas iš dešinės sėdi piršlys Povilas Zimkus.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 4 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top