1918 metų lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, todėl ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės diena. Širvintų kraštas gali didžiuotis ne tik Nepriklausomybės, kurios likimas sprendėsi ir Širvintų rajono laukuose, kovų dalyviais, tačiau ir mūsuose gimusiais, užaugusiais vėlesniais Lietuvos kariuomenės veikėjas.
Vienas tokių – nepelnytai pamirštas Pranas Baronas, kitaip dar žinomas Baranausko pavarde, 1902 metais gimęs tarp Juodiškių ir Trapelių esančiame Maišelių kaime, dabartinėje Alionių seniūnijoje. Jo tėvas buvo kilęs iš darbininkų šeimos, motina buvo namų šeimininkė.
1920-aisiais jaunuolis baigė lietuvių gimnaziją Vilniuje. Lenkų generolo Liucijano Želigovskio pajėgoms okupuojant Vilnių, Pranas Baronas įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, o vėliau Lietuvoje baigė karo mokyklą.
Paskutinė atsargos kapitono Prano Barono karinės tarnybos vieta – Kėdainiuose dislokuotame 2-ame artilerijos pulke.
Tarnaudamas šiame pulke Pranas Baronas baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, buvo paskirtas Marijampolės apygardos teismo prokuroru, 1939 metų sausio 10 dieną tapo Šiaulių apygardos teismo pirmininku.
Pranas Baronas pagarsėjo ir kaip lietuvių tautininkų veikėjas – ėjo Marijampolės, Kėdainių ir Šiaulių apskričių lietuvių tautininkų skyrių pirmininkų pareigas.
Okupavus Lietuvą sovietams, 1940 metų liepos 20 dieną Pranas Baronas-Baranauskas buvo suimtas, kalintas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjime, 1941 metų rugpjūčio 26 dieną pervežtas į kalėjimą Gorkyje. Paskui 1942 metais išvežtas į Unčos lagerį ir nuteistas SSRS ypatingo pasitarimo 1942 metų gruodžio 3 dienos nuosprendžiu 10 metų kalėti pagal SSRS baudžiamąjį kodekso 58 straipsnį, kuris reiškė kontrrevoliucinę veiklą.
Pranas Baranauskas lageryje mirė 1943 metų lapkričio 14 dieną, tikslios mirties aplinkybės yra nežinomos.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 18 d. laikraščio numeryje.
