1919 m. pabaigoje buvo priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, numatęs proporcinę rinkimų sistemą. Patys rinkimai į Steigiamąjį Seimą įvyko 1920 m. balandžio 14-16 d. Išrinkta 112 deputatų, daugiau kaip pusė (59) buvo krikščioniai demokratai.
Prieš rinkimus buvo įsteigta 10 rinkimų apygardų, bet tik šešiose jų vyko rinkimai.
Lietuvoje buvo panaikintas karo stovis, išskyrus 30 km zoną. Visose Seinų, Trakų, Alytaus, Ukmergės ir Utenos apskričių teritorijose karo stovis paliktas.
VI apygardos, į kurią pateko Ukmergės apskritis, centras buvo Utenoje. Apygardoje į Steigiamąjį Seimą buvo renkama 16 atstovų. Būtent už juos balsavo ir didesnėje dabartinio rajono teritorijoje gyvenę žmonės – Širvintų, Musninkų, Gelvonų, Veprių, Pabaisko, Giedraičių, Šešuolių valsčių gyventojai.
Na, dėl Musninkų galima būtų kol kas susilaikyti. Ir tam yra priežastis: 1920 metų pradžioje „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas Teisingumo ministro L. Noreikos įsakymas, dėl policijos nuovadų sukūrimo. Jame paminėta, kad Ukmergės apskrities Ukmergės II nuovadai priklauso ir … Čiobiškio valsčius. Musninkų valsčius apskritai neminimas.
VI rinkimų apygardoje dėl 16 mandatų varžėsi ne tik šalyje plačiai kandidatavę socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, žydai, krikščioniai demokratai, bet ir egzotiški, kaip dabar sakytume – „komitetai“. Ir Širvintų rinkėjai galėjo balsuoti už „Pažangos“, „Santaros“ sąrašus, už „Nepartinių Merkio ir kt.“ sąrašą, už „Nepartinių Kuzmos kompaniją“.
Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad į Steigiamąjį Seimą iš mūsiškės VI apygardos buvo išrinkti 8 krikdemai, ūkininkai ir darbiečiai (pusė visų), 4 valstiečiai liaudininkai, 2 socialdemokratai, 1 „žydų“, 1 „socialistų liaudininkų demokratų ir valstiečių sąjungos“ atstovas.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 12 d. laikraščio numeryje.
