1936 metų birželio 9-10 dienomis vyko IV Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji rinkimai nuo 1926-ųjų, kai buvo išrinktas III Seimas, vėliau 1927-ųjų balandį paleistas po 1926-ųjų gruodžio perversmo.
Į Seimą galėjo pretenduoti tik apskričių tarybų susirinkimuose patvirtinti kandidatai. Kandidatų negalėjo kelti visuomeninės organizacijos, piliečių grupės. Iš 144 kandidatų buvo išrinkti 49 Seimo nariai, visi jie buvo vyrai.
IV Seimas buvo paleistas 1940 metų liepos 1 dieną sovietų okupantų į prezidento pareigas paskirto Justo Paleckio aktu.
Per rinkimus į IV Seimą dabartinė Širvintų rajono teritorija (išskyrus Lenkijos okupuotą dalį) priklausė IV rinkimų apygardai, kurioje buvo renkami 6 Seimo nariai. Apygarda savo ruožtu pagal apskritis buvo suskirstyta į smulkesnes apygardas. IV apygardoje pusę parlamentarų (3) rinko Utenos apskrities rinkėjai, 2 buvo renkami Ukmergės apskrityje, 1 – Zarasų apskrityje.
Ukmergės apygardos rinkimų komisija buvo patvirtinusi 6 kandidatus į „tautos atstovus“. Keturi iš jų buvo ūkininkai, vienas – gydytojas, vienas – kunigas. Tarp kandidatų buvo ir Musninkų valsčiuje, Vileikiškių dvare ūkininkavęs 39 metų Povilas Zimkus. Iš Švėkšnos valsčiaus kilęs Zimkus Vileikiškiuose dirbo beveik 87 ha žemės.
Bet rinkėjai šypsojosi kitiems. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad į IV Seimą Ukmergės apskrityje išrinkti 41 metų Siesikų klebonas Mykolas Gylys ir 46 metų Kurklių II dvare ūkininkavęs Klemensas Graužinis, kilęs iš Giedraičių.
Tačiau Širvintų kraštą galima susieti su vienu IV Seimo nariu, kurį keliai pas mus trumpam atvedė jau sovietmečiu. Tai tuometinis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Vladas Kurkauskas, išrinktas VI (Šiaulių) rinkimų apygardoje.
Antrosios sovietų okupacijos metais buvęs IV Seimo narys mėgino slapstytis. Rusų karininkas Radčenko, kurį Vladas Kurkauskas buvo išgelbėjęs, padėjo jam legalizuotis.
1952 metų birželį sovietų slaptųjų tarnybų Vladas Kurkauskas buvo suimtas ir MGB agentų užverbuotas „Pikuolio“ slapyvardžiu. Vladą Kurkauską ketinta įtraukti į „radijo žaidimus“ su britų žvalgyba, kartu sudominti Šiaulių apskrityje įsikūrusią partizanų vadovybę. Po Stalino mirties, Vladas Kurkauskas 1954-1955 metais dirbo agronomu Širvintų rajone, kolūkyje „Auksinė varpa“, kuris bei kaimyninis „Artojo“ kolūkis priklausė tuometinei Vindeikių apylinkei.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 3 d. laikraščio numeryje.
