Įgyvendinus Širvintų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Gintarės Lipskės iniciatyva pateiktą projektą, vasaros sezonui UAB „Baltic Filter“ įsidarbino dvi jaunos širvintiškės. Tai Dagnė Kamarauskaitė ir Urtė Matulianecaitė. Merginos įmonėje gamino filtrus, padėjo juos pakuoti.
Abi merginos sutiko pasidalyti savo patirtimi ir atsakė į keletą klausimų.
-Kaip atrodė jūsų darbo aplinka? Ar ji pastovi, ar nuolat keitėsi? Kuriame skyriuje dirbote?
Dagnė Kamarauskaitė: „Pirmąjį mėnesį dirbau pakavimo skyriuje, jau buvau pakankamai įgudusi dirbti šį darbą, o vėliau mus perkėlė į filtrų gamybos skyrių. Tad darbo aplinka kito, tačiau kartu išliko ir gana pastovi.“
Urtė Matulianecaitė: „Kurį laiką mano pareigos buvo gaminti filtrus. Vos tik atėjusi dirbau pakuotoja, tačiau po mėnesio, kaip ir Dagnė, perėjau dirbti į gamybos skyrių.“
-Ko tikėjotės pradėjusios dirbti?
D. K.: „Tikėjausi dirbdama greitai priprasti prie intensyvaus ritmo, susibendrauti su kolektyvu, ugdytis atsakomybės jausmą.“
U. M.: „Tikėjausi pajausti, ką reiškia darbas, ir susirasti naujų pažinčių, dirbti draugiškame kolektyve.“
–Kaip sekėsi pačioje pradžioje?
D. K.: „Pradžia buvo tikrai sunki, nes buvo baisu, kad neišmoksiu dirbti, pridarysiu žioplų klaidų, bet pakavimo skyriaus kolektyvas mus priėmė labai šiltai, po kelių dienų jau mokėjome greitai suktis darbo vietoje.“
U. M.: „Pačioje pradžioje buvo labai nedrąsu, jaudinausi, tačiau po kiek laiko pripratau. Labai padėjo draugiški bendradarbiai, kurie stengėsi pagelbėti ir išmokė visko, ko gali prireikti darbo vietoje.“
–Kiek laiko užtruko priprasti prie aplinkos? Ar darbas palengvėjo?
D. K.: „Prie aplinkos priprasti buvo sunkiau, kadangi pamainoms keičiantis dirbau su skirtingais žmonėmis, bet vėliau, kai su visais susipažinau, tapo daug drąsiau. Darbas vis dar nebuvo lengvas, nes, norint gerų rezultatų, reikia nuolatos stengtis. Tuo remdamasi stengiausi parodyti tai, ką sugebu geriausiai.“
U. M.: „Kad priprasčiau, man prireikė kelių savaičių, nes darbo pamainos keitėsi, tad teko susidurti su vis naujais žmonėmis. Kadangi darbo pareigos pasikeitė, darbas netapo lengvesnis nei praeitame – pakavimo – skyriuje.“
–Gal buvo kokių nors įsimintinų istorijų?
D. K.: „Manau, įsimintiniausia istorija ir yra šis darbas. Kiekvieną dieną susidurdavome su skirtingais iššūkiais, kurie, manau, išliks atmintyje. Dirbau su gerais draugais, kurie niekada neleis užmiršti, kokią smagią turėjom šią vasarą.“
–Ar manote, kad šią vasarą įgyti įgūdžiai pravers ateityje?
D. K.: „Žinoma. Pagerinti bendravimo įgūdžiai, laiko planavimas, atsakomybės pojūtis ir daug daugiau yra labai reikalinga gyvenimo kelyje. Šis darbas man nėra pirmas, tačiau pirmasis, kuriame dirbu oficialiai, tad tai irgi tapo nauja patirtimi.“
U. M.: „Manau, kad taip – čia įgyti įgūdžiai tikrai pravers ateityje, kadangi ir man tai yra pirmoji oficialaus įsidarbinimo patirtis. Dirbdama įrodžiau sau, kad sugebu įveikti naujus, dar prieš tai nepatirtus iššūkius ir įtvirtinau laiko planavimo ir atsakomybės jausmą.“
-Dėkoju už pokalbį. Linkiu merginoms palaikyti dvasios ryžtą ir tvirtu žingsniu eiti savų ateities planų link.
Kalbėjosi Miglė Lipinskaitė
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 2 d. laikraščio numeryje.
