Kai kalbame apie žmones, kurie ne tik svajoja, bet ir imasi veiksmų, Jauniūnuose gyvenantis Rimantas Romaška tampa gyvu pavyzdžiu. Po 16 metų, praleistų Airijoje, kur įgijo viešbučių vadybos ir administravimo išsilavinimą bei sukaupė vertingą gyvenimo patirtį, Rimantas grįžo į Lietuvą su aiškiu tikslu – kurti prasmingą gyvenimą gimtinėje. Tikrasis jo pašaukimas atsiskleidė Jauniūnuose, kur kartu su žmona Eimante įkūrė originalų verslą – šunų kirpyklą, kuri tapo ne tik paslaugų centru, bet ir bendruomenės širdimi.
Rimanto Romaškos gyvenimo istorija – tai jautrus pasakojimas apie ilgesį, drąsą ir sugrįžimą į save. 2005–aisiais, būdamas vos 19 metų, jis išvyko į Airiją – tuo metu daugelis jaunų žmonių ieškojo galimybių svetur, viliojami geresnio uždarbio ir pažadų apie sėkmingą ateitį. Airijoje Rimantas ne tik dirbo, mokėsi, bet ir augo – kilo karjeros laiptais. Tačiau net ir pasiekus tiek daug, širdyje vis stiprėjo jausmas, kad kažko trūksta.
– Per tiek metų praleidau daugybę giminės švenčių, o Kalėdas Lietuvoje švenčiau tik kartą. Galiausiai supratau – esu ne savoje šalyje, – dalijosi prisiminimais Rimantas. – Kiekvienas sugrįžimas atostogų į Lietuvą tapdavo vis sunkesnis – ne dėl kelionės, o dėl išvykimo. Gimtinė traukė, kvietė, primindama, kad tikrasis namų jausmas slypi ne komforte, o artumoje tarp giminių, tradicijose, paprastuose dalykuose.
Pandemija tapo lūžio tašku. Pasaulis sustojo, o kartu su juo – ir Rimanto šeimos gyvenimas Airijoje. Tą akimirką jie priėmė sprendimą, kuris pakeitė viską – susikrovė daiktus, pasiėmė šunis ir automobiliu grįžo į Lietuvą. Be aiškaus plano, be garantijų, bet su tikėjimu, kad namuose viskas įmanoma.
– Ką veiksime ar kur dirbsime – neturėjome net minties. Adaptacinis laikotarpis buvo tikrai ilgas, kol supratome, jog mes jau čia, gimtinėje Lietuvoje, liekame gyventi, – prisimena pašnekovas.
Airijoje Rimantas pradėjo nuo viešbučio vestibiulio darbuotojo pareigų, tačiau atkaklumu, atsakomybe ir gebėjimu dirbti su žmonėmis jis sparčiai kilo karjeros laiptais. Galiausiai tapo maisto ir gėrimų skyriaus direktoriumi, vadovavo daugiau nei 50 darbuotojų komandai. Tai ne tik įrodo jo profesinę kompetenciją, bet ir atskleidžia gebėjimą telkti žmones, įkvėpti juos bendram tikslui, spręsti iššūkius ir siekti aukščiausių rezultatų.
Rimantas taip pat Airijoje baigė viešbučių vadybos ir administravimo studijas anglų kalba. Trejų metų intensyvios studijos, kurias derino su darbu, tapo tikru ištvermės ir valios išbandymu. Šis laikotarpis jį užgrūdino, išmokė efektyviai bendrauti, reikšti savo nuomonę, būti lyderiu. Įgytas pasitikėjimas savimi šiandien atsispindi kiekviename jo žingsnyje – tiek kuriant verslą, tiek vadovaujant bendruomenei.
Grįžimas į Lietuvą nebuvo lengvas sprendimas, tačiau jį lėmė gilus gimtinės ilgesys ir noras būti arčiau šeimos. Rimantas pasirinko ne patogų kelią, o prasmingą – grįžo be aiškaus plano, bet su aiškia širdimi. Šiandien jis ne tik sėkmingai vysto šeimos verslą – šunų kirpyklą Jauniūnuose, bet ir aktyviai buria vietos bendruomenę, įkvepia žmones veikti, kurti ir tikėti savo jėgomis.
Šunų kirpyklos idėja gimė netikėtai – vieną dieną, kai Rimantas dirbo transporto vadovu Vilniuje, žmona Eimantė, laukdamasi pirmagimio, nusprendė nukirpti jų Jorkšyro terjerę Bellą. Naudodama paprastą, žmogui skirtą kirpimo mašinėlę, ji didžiavosi rezultatu, tačiau Rimantas liko šokiruotas – šuo atrodė neatpažįstamai. Tai paskatino Eimantę ieškoti profesionalių šunų kirpimo kursų, kuriuos baigusi įgijo diplomą ir pasiūlė vyrui atidaryti kirpyklą Jauniūnuose, kur tokios paslaugos nebuvo teikiamos. Kirpykla buvo įkurta buvusioje kaimo parduotuvėje, kurią padėjo atnaujinti šeima. Verslas startavo 2022 m. vasario 1 d., vos kelioms savaitėms likus iki jų vaikučio gimimo. Nors tai buvo didžiulis iššūkis – derinti verslą ir naujagimio auginimą – pora nepasidavė. Eimantė kirpdavo šunis, grįždavo pamaitinti kūdikį ir vėl skubėdavo į darbą. Pamažu Rimantas su Eimante pelnė klientų pasitikėjimą ir išplėtė paslaugas, įtraukdami ir didelių veislių šunis, su kuriais dirbti – tikras iššūkis.
– Po mokslų Eimantė ne tik pradėjo savarankiškai kirpti šuniukus, bet ir ėmėsi mokyti mane – savo vyrą – šio amato subtilybių, – šypsodamasis pasakojo Rimantas. – Ji kantriai aiškino, kaip laikyti žirkles, kokiais kampais kirpti, kaip išgauti norimą formą, kokie kirpimo stiliai būdingi skirtingoms veislėms. Nors iš pradžių man tai atrodė kaip visiškai naujas pasaulis, netrukus pajutau, kad šis darbas reikalauja ne tik technikos, bet ir kūrybiškumo bei empatijos gyvūnui. Tuo metu pradėjau domėtis didelėmis šunų veislėmis – jų elgsena, poreikiais, fizinėmis savybėmis. Kalbėjausi su šunų dresuotojais, kinologais, kitų kirpyklų specialistais, kurie dalinosi patirtimi, kaip prieiti prie didelio šuns, kaip jį nuraminti ir saugiai atlikti procedūras. Su dideliais šunimis dažnai prireikia ne tik žinių, bet ir fizinės jėgos – tvirtų rankų, gebėjimo greitai reaguoti ir išlaikyti kontrolę. Taip mūsų šeimos verslas įgavo dar daugiau prasmės – tapome komanda, kurioje kiekvienas turi savo stipriąją pusę.
Rimanto ir Eimantės kirpykla išsiskiria tuo, kad tai šeimos verslas, įsikūręs kaime. Be to, kirpykloje dirba ir vyras – tai reta praktika šioje srityje. Dėl to jie sulaukia klientų iš įvairių Lietuvos miestų, ypač tų, kurie augina didelius šunis ir sunkiai randa kirpyklas, galinčias juos priimti. Dirbant su stambių veislių augintiniais, dažnai prireikia ne tik kantrybės, bet ir stiprių vyriškų rankų – šie šunys gali būti fiziškai aktyvūs, sunkiai valdomi ar tiesiog reikalaujantys kitokio, tvirtesnio priėjimo. Rimantas puikiai įvaldė šį subtilų balansą tarp jėgos ir švelnumo, todėl klientai vertina ne tik profesionalumą, bet ir gebėjimą užmegzti ryšį su net pačiais didžiausiais keturkojais.
Grįžęs į Jauniūnus, Rimantas ne tik įkūrė šunų kirpyklą, bet ir tapo aktyviu bendruomenės veikėju. Tapęs Jauniūnų bendruomenės pirmininku, jis rado vos 7 narius, o šiandien jų jau 41.
– Važinėjome pas kaimo gyventojus, kvietėme jungtis, dalinomės vizijomis. Žmonės noriai prisijungė – norėjo veiksmo, norėjo pokyčių, – pasakojo Rimantas.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš R. Romaškos asmeninio archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
