2024 m. paskelbti partizaninio karo metais. 1944 m. Lietuvos partizanai, žmonių dar vadinti „miško broliais”, „žaliukais“ pasitraukė į miškus. Prasidėjo partizaninis karas, kuris išskiria Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus ir ryškiausiai parodo lietuvių laisvės siekį. Kokių tikslų siekė partizanai? Jie turėjo vieną pagrindinį tikslą – nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Bendruomenės „Mūsų Širvintos“ parengto projekto tikslas – puoselėti istorinę atmintį ir didinti visuomenės įsitraukimą minint 80-ąsias partizaninio karo metines.
Projekto metu buvo siekiama skatinti Širvintų rajono bendruomenę domėtis Lietuvoje ir Širvintų rajone vykusiu aktyviu partizaniniu pasipriešinimu prieš okupacinės valdžios struktūras 1944-1953 m. Supažindinti su Didžiosios kovos apygardos, kuriai priklausė ir Širvintų rajonas, veikimo principais ir svarbą Lietuvoje. Įtraukti į veiklas jaunąją kartą bei suteikti galimybę išgirsti prisiminimus, liudijimus ir pasakojimus iš partizanų palikuonių lūpų.
Įgyvendinama programa vyko trimis etapais. Parengtas ir išleistas lankstinukas „Širvintų krašto partizanų takais“, kuriame pažymėti objektai, atminimo ženklai, paminklai, susiję su partizanine veikla, bei Čiobiškio apylinkių 15 km maršrutas pėsčiomis, kurį gali išbandyti kiekvienas norintis. Čiobiškis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Būtent šiose apylinkėse aktyviai veikė lietuviai partizanai, vadovaujami Jono Misiūno-Žaliojo Velnio. Išleistas lankstinukas buvo pristatytas visiems programos dalyviams.
Rugsėjo 29 d. suorganizuotas pėsčiųjų žygis, į kurį susirinko daugiau nei pusšimtis dalyvių – tiek kraštiečiai iš Širvintų, tiek entuziastai bei prijaučiantys partizaninei temai iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Prieš prasidedant žygiui, dalyviams buvo pristatytas projektas, sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti žuvusieji ir kovojusieji dėl laisvės, uždegtos atminimo žvakutės kapinėse.
Širvintų šauliai suorganizavo praktinius mokymus: išvykimo krepšys, asmeninis ir šeimos pasiruošimas kariniam konfliktui. Renginyje dalyvavusieji turėjo galimybę 15 kilometrų ruože išvysti Čiobiškio bažnyčią, Čiobiškio dvaro kumetyną, kuriame 1945 m. veikė Didžiosios kovos apygardos štabas, pastovėti Rusių Rago buvusioje žeminės vietoje, pamatyti Janionių piliakalnį, parymoti prie ne vieną šimtmetį tebeaugančio ąžuolo, prisiminti ir pagerbti kovojusius prie atminimo paminklų ir ženklų. Žygio metu dalyviai klausėsi ne tik žygio vadovo pasakojimo, bet ir išgirdo partizanų vaikų, giminaičių prisiminimus ir liudijimus. Buvo aptarti ne tik partizanų, bet ir jų šeimų likimai. Sunku įsivaizduoti partizano šeimos gyvenimą, kai ji yra išskiriama ir priversta slapstytis. Žygio metu dalyviai turėjo galimybę bent šiek tiek pasijusti partizanais: suskirstyti du būriai, kiekvienas būrys turėjo išsirinkti savo vadą, veikė ryšininkai. Dalyviai turėjo neišsiduoti ir bendrauti tik slapyvardžiais. Pietų metu buvo patikrintos dalyvių istorinės žinios ir suorganizuota istorinė viktorina, kurios metu už teisingus atsakymus buvo galimybė gauti prizus. Dalyviai, sėkmingai įveikę trasą, buvo apdovanoti žygio medaliu ir diplomu.
Spalio 17 d. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje vyko baigiamasis projekto renginys – atvira paskaita su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istoriku dr. Dariumi Juodžiu.
Paskaitos metu buvo aptartas partizaninio karo procesas Lietuvoje. Didžiosios Kovos apygardos veikimo tikslas, Jono Misiūno-Žaliojo Velnio veikla Širvintų rajone. Dalyviai turėjo galimybę realiai pamatyti, kaip atrodė kovotojų už laisvę ekipuotė – partizano kostiumo ir jo dalių rekonstrukcija.
Dėkojame prie projekto prisidėjusiems partneriams ir rėmėjams: Širvintų rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybai ir Jaunimo reikalų koordinatorei Gintarei Lipskei, Širvintų atviram jaunimo centrui, Lietuvos šaulių sąjungos Širvintų kuopai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyriui, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai, Širvintų rajono turizmui, Bendruomenės „Mūsų Širvintos“ pirmininkei Ingai Vaickienei. Istorijos pavyzdžių pateikimas stiprina visuomenės sąmoningumą, mąstymą apie valstybingumo išsaugojimą ir pilietinio pasipriešinimo būtinybės esmę.
Projektą finansuoja LR Krašto apsaugos ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.
Kornelija Juškevičiūtė-Klimienė
Bendruomenės „Mūsų Širvintos“ informacija
