Trumpam pasijuskime dvariškėmis...
… Eina vasaros dienų procesija, pasipuošusi sodria žaluma, žiedų gausybe. Džiaugiamės ilgomis, šiltomis dienomis, apgailestaujame, kad trumpa ta mūsų lietuviška vasarėlė. Gyvenime yra visko. Jame veikai tiek gėrio, tiek ir blogio jėgos. Ką kaupsime, tą ir turėsime. Tad gyvenkime ir keliaukime su šypsena!
Tokių pamąstymų lydimi 50 rajono „Bočių“ draugijos narių sėdome į autobusą ir išvykome Šiaulių link dar labiau ir plačiau susipažinti su mūsų gražiąja Lietuvėle. Ekskursijos vadovė Genovaitė autobuse visus supažindino su lankytinais objektais.
Besikalbėdami, juokaudami net nepamatėme, kaip pasiekėme Šiaulių rajone, Jurgaičių kaime esantį Kryžių kalną. Tai Lietuvos žmonių kančios, vilties, nenugalėto tikėjimo simbolis. Tai archeologijos paminklas, apsuptas padavimais ir legendomis. 1993 metais Kryžių kalną aplankė Šv. Tėvas – Popiežius Jonas Paulius II, iš čia laiminęs Lietuvą ir visą Europą. Ši Lietuvos kryžių šventovė tapo viso pasaulio savastimi. Po metų čia buvo pastatyta brangi Šventojo Tėvo dovana Lietuvai – Nukryžiuotojo skulptūra. Tūkstančiai žmonių kasmet aplanko Kryžių kalną. Ateina kupini meilės, vilties ir tikėjimo…
Iš Kryžių kalno – pėstute į Pranciškonų vienuolyną, kuris buvo pastatytas 2000 metais. Kertinis vienuolyno akmuo – iš La Vernos kalno, jį pašventino Šventasis Tėvas. Akmenyje saugoma kapsulė su vienuolyno steigimo dokumentais.
Vienuolyne yra keliolika celių, koplyčia, biblioteka. Koplyčią puošia Algirdo Dovydėno vitražai pranciškonų vienuolijos istorijos tema. Altoriaus reljefuose atsiskleidžia Kryžių kalno ir La Vernos kalno sąsajos. Vienuolyną aptarnauja tik 3 broliai pranciškonai, ateinantys savanoriai.
Karieta, kuri buvo naudojama Pakruojo dvare filmuojant „Tadą Blindą“.
Dėl autobuso gedimo tik po trijų valandų, bet vis tiek geros nuotaikos, pasiekėme Pakruojo dvarą. Skaniai papietavę, tęsėme ekskursiją. Mus sutiko gidė – „baronaitė Rasilda“. Užsidėję skrybėles, ant krūtinių – žabo, tapome „dvariškiais“. Labai įdomiai, su visais pagražinimais gidė papasakojo išsamią dvaro įkūrimo, jo gyvavimo istoriją.
Rūmų stilius – klasicizmas. Pastatų būklė – restauruota. Savininkas – Pakruojo rajono savivaldybė. Įdomu tai, kad dvaro klestėjimo metais (XVIII-XIX a.) jam priklausė apie 30 tūkst. ha žemės ir miškų.
Pasisėmę gerų emocijų, nusifotografavę prie dvaro rūmų, išvykome į Linkuvą. Aplankėme 2011 metais atidengtą rašytojo Juozo Paukštelio paminklą, pabuvojome miestelio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje, pasigrožėjome meno vertybėmis, karmelitų vienuolynu, kuriame apie 200 metų vienuoliai užsiėmė mokslu, švietimu, senelių ir ligonių priežiūra.
Širvintų bočiai Pakruojo dvare.
Vakarėjant pasiekėme Joniškėlį. Mus pasitiko Pasvalio rajono laikraščio redaktorius Viktoras Stanislovaitis. Labai įdomi asmenybė. Žmogus – gyvoji enciklopedija, puikus oratorius, mokantis sudominti klausytoją. Iš jo sužinojome, kad 1802 metais Joniškėlyje pastatyta dviklasė parapijinė mokykla yra pirmoji Lietuvoje mokykla, kurioje 1862-1864 metais mokytojavo garsus švietėjas Laurynas Ivinskis! Be galo įdomiai buvo papasakota apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės mokyklą, apie 1810 metais įkurtą pirmąją kaimo ligoninę, dabar – palaikomojo gydymo ligoninę…
Jei būsite Joniškėlyje, būtinai jį susiraskite.
Daugumos keliautojų nuomone, tai viena geriausių mūsų išvykų. Nuoširdi padėka ekskursijos organizatoriams ir vadovei Genovaitei, jų pagalbininkams.
Elena Pakalnienė
Sąjungos „Bočiai“ Širvintų skyriaus tarybos narė
